2022 03 02

Lietuvių rūpesčiu bus išsaugota mažiausiai 100 mažųjų ukrainiečių gyvybių

Atsidavusių lietuvių rūpesčiu į Lietuvą kiek įmanoma saugesniais keliais keliauja beveik 100 žmonių iš karo siaubiamos Ukrainos. Didžioj jų dalis – vaikai su negaliomis, jau anksčiau netekę savo tėvų. Tarp jų yra ir lietuvė su penkių mėnesių kūdikiu.
Žmonės slepiasi rūsiuose
Žmonės slepiasi rūsiuose / „Scanpix“/AP nuotr.

Sekmadienį pranešta apie tai, kad humanitarinio koridoriaus prašoma 38 našlaičiams ir neįgaliems vaikams iš Charkivo. Vaikais besirūpinanti organizacija „Asterix“ ilgą laiką negalėjo išvykti dėl nuolat pasikartojančių karinių atakų.

Į grupeles suskirstyti vaikai, lydimi suaugusiųjų, pakeliui glaudėsi požeminiuose objektuose. Dauguma vaikų yra su specialiaisiais poreikiais. Vienas turi visišką klausos negalią.

Dalis vaikų būtent dėl karo ir tapo našlaičiais. Juos globojanti organizacija „Asterix“ ir vadovė Anželina Ibrahimova globotinius buvo atvežusi į stovyklą Klaipėdos rajone. Taip ir užsimezgė draugystė.

Prasidėjus karui A.Ibrahimova kreipėsi pagalbos į buvusią Seimo narę, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją. Į pagalbos misiją įsijungė ir Gintarė Narkevičiūtė-Jurgelionė, kuri nuo 2013-ųjų yra nuolatinė paramos misijų ir pagalbos Ukrainoje organizatorė.

Nuo pat pradžių misiją lydėjo nesklandumai. Buvo susprogdinti du autobusai, turėję parvežti našlaičius.

Lvive pirmieji atvykusieji laukė kitų dviejų autobusų su dar 70-čia žmonių, kad galėtų judėti toliau, o paskui dalis, tikėtina, liks Lenkijoje, dalis sulaukė Raseinių savivaldybės kvietimo, dalis, jau stovyklavę Klaipėdos rajone palikę prieš keletą metų, atvyks vėl į jiems jau pažįstamą kraštą.

„Ir šį kartą su organizavimu ne viskas ėjosi gerai nuo pat pradžių − per pirmą parą parūpinti du autobusai rusų pajėgų buvo susprogdinti. Gerai, kad jie tuomet dar buvo tušti. Pirmasis autobusas jau su keleiviais pajudėjo dar palyginus saugiai. Kai žmonės sužinojo apie vykdomą operaciją, pasipylė prašymai išvykti, tačiau, kita vertus, ir išvykti dalis labai bijojo. Prioritetas suteiktas labiausiai nepasaugotiems – neįgaliems vaikams, tačiau nuo karo stengiasi bėgti visi, − pasakoja G.Narkevičiūtė-Jurgelionė. − Jau penktą karo dieną žmonės girdi tik bombų sprogimus, nepatikėsite, bet net kai siūloma pagalba, žmonės tiek įbauginti, kad jau nebetiki, kad gali būti išgelbėti.“

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Karo Ukrainoje padariniai
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Karo Ukrainoje padariniai

Išvykti iš vis labiau niokojamo Charkivo, kuriame pradėjo stigti maisto, vandens ir kuro (šiuo metu jo galima įsigyti labai ribotais kiekiais už specialius talonėlius), prilygo stebuklui. Ir ši operacija sėkmingai nebūtų galėjusi vykti ir be specialiųjų operacijų patirtį turinčio Vyginto, aktyviai padėjusio operacijoms Ukrainoje Euromaidano metu.

Operaciją remia Jono Ohmano vadovaujama organizacija „Blue/Yellow“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs