Tokias nuomones atskleidė imigrantų ir Lietuvos piliečių bendradarbiavimo tyrimas. Jo rezultatus Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto profesorė dr. Vida Gudžinskienė penktadienį pristatė konferencijoje Seime. Konferenciją, kurioje diskutuota apie ne Europos Sąjungos šalių piliečių gyvenimą Lietuvoje, surengė Tolerantiško jaunimo asociacija ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, bendradarbiaudamos su Seimo nare Marija Aušrine Pavilioniene.
Tyrėjai domėjosi šalyje gyvenančių imigrantų ir Lietuvos piliečių požiūriu į santykius su atvykėliais. Buvo apklausta 12 daugiau nei metus Lietuvoje praleidusių kitataučių (septyni vyrai, penkios moterys) ir po keturis lietuvius vyrus bei moteris.
Pačių imigrantų ir Lietuvos piliečių požiūriu, jų bendravimas nekelia problemų, tik kartais vietos gyventojams stinga tolerancijos kitų kultūrų asmenims. Tiesa, atvykėliai pažymėjo nesijaučią saugūs, nerimaujantys dėl formuojamos neigiamos nuomonės apie juos. Daugiau nei pusė respondentų įsitikinę, kad Lietuvoje klesti rasizmas, o gatvėje prie jų kabinėjasi žmonės.
Socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto šiemet atlikto tyrimo duomenys rodo, kad vos daugiau nei trečdalis gyventojų galvoja, jog imigrantai patiria smurtą.
Glaudesniems ryšiams esą labiausiai trukdo kultūrų ir papročių skirtumai, kalbų nemokėjimas. Juos skatinti siūloma formuojant teigiamą požiūrį apie imigrantus jau mokykloje ir žiniasklaidoje, o visų pirma – per tiesioginį, betarpišką bendravimą ir bendrą veiklą.
Tyrimo duomenys rodo, kad vos daugiau nei trečdalis gyventojų galvoja, jog imigrantai patiria smurtą.
Laukia išsilavinusių svetimšalių
Imigrantai teigė esantys patenkinti savo patirtimi informavimo ir konsultavimo bei tolerantiško jaunimo centruose: geranoriškai elgiasi tiek darbuotojai, tiek kiti studentai, adaptuotis padeda savanoriai. Anot respondentų, kitataučiai įtraukiami į renginius, tereikia noro juose dalyvauti. Bendravimas priklauso tik nuo paties žmogaus, visos sąlygos tam esą sukurtos.
Tačiau imigrantai vieningai skundėsi, kad Lietuvoje atvykėliams nėra saugu, kai kuriems atrodo, kad saugumo neužtikrina net policija. Dauguma lietuvių esą vengia bendrauti ir bendradarbiauti su jais, yra nusiteikę priešiškai, ypač pramogų zonose. Net taksistai su imigrantais, ypač vykstančiais į oro uostus, esą elgiasi nesąžiningai.
Lietuvos piliečiai bendravimą su imigrantais vertina teigiamai, ypač kultūrinius aspektus. Jie džiaugėsi kitų šalių virtuvių restoranais ir naujomis darbo vietomis, kartu su žmonėmis atkeliaujančiomis naujomis profesijomis ir idėjomis, kitoniška kultūra ir pasaulėžiūra. Imigrantai ne tik gerina demografinę situaciją esant dideliam emigracijos mastui, bet ir stiprina Lietuvos statusą bei kitų tautų atstovams leidžia sužinoti apie mūsų šalį.
Vienas iš respondentų sakė palankiai vertinantis imigraciją tik jei socialiai rūpinamasi žmonėmis, o ne paliekama likimo valiai. Atvykėliai dažnai yra pigesnė darbo jėga, o tai esą naudinga šalies ekonomikai. Tiesa, kai kuriems sunkiau dirbti su skirtingo mentaliteto žmonėmis.
Kai kurie respondentai įsitikinę, kad menkiau išsivysčiusių šalių gyventojai bėga nuo problemų ir labiausiai siekia ES vizos, todėl jie palankiau vertina išsilavinusius imigrantus.
Visi tyrime dalyvavę lietuviai pažymėjo, kad svarbu būti tolerantiškiems kitiems – tuomet kyla mažiau problemų. Tačiau jie pripažino, kad tolerancijai išsiugdyti reikia laiko: jaunimas esą žvelgia plačiau, bet vyresnės kartos žmonės nuo sovietmečio menkai nutuokia, kas vyksta užsienyje.
Sovietmetis atpratino nuo kitaip atrodančiųjų
Kai kurie iš apklaustų lietuvių pyksta, kad imigrantai kartais per stipriai bruka savo kultūrą ir dar prieš atvykdami nepramoksta lietuviškai, o ir patys lietuviai retai kalba angliškai. „Yra daug iš Rusijos arba Baltarusijos atvažiavusių, kurie jau daug metų gyvena Lietuvoje, bet net nesisveikina lietuviškai. Sako, kad mes iš principo nekalbame. (…) Jei jau atvažiuoji į Lietuvą, turi stengtis tą kalbą išmokti, ją vartoti“, – svarstė vienas respondentas.
Tyrimo dalyviai atkreipė dėmesį į tokius dalykus, kaip skirtingi įstatymai, prie kurių sunku prisitaikyti, konkurenciją dėl darbo vietų, turto skirtumą ir jo pagimdytą pavydą.
Nesusipratimus esą gimdo ir skirtingos religijos, tradicijos, įsitikinimai, mąstymas. „Viskas dėl žinių trūkumo apie tas kultūras. Ir tada sunku sukurti šeimą, nes skirtingos tradicijos, vienas norėtų, kad jo vaikas šnekėtų tokia kalba, o kitas – kad jo kalba. Ir dėl religijos taip pat.“
Reikšmės turi net išvaizda, nes skirtinga išorė lietuviams atrodo įtartina: „Ir charakterio savybės gali lemti bendradarbiavimą. Lietuviai atsargūs ir įtarūs kitaip atrodantiems“, „Seni žmonės juk niekada nematę tų juodaodžių, gyveno sovietų laikais, kai visi buvo daugmaž panašūs. O dabar atvažiavo juodaodžių, jie pirmąkart juos mato, todėl gal bijo. Nes sukelia šoką tokie žmonės ir reikia prisitaikyti“, „Ir tu gal nenorėtum išeiti su tuo žmogumi į gatvę, nes žvilgsniai, visokios replikos ir panašiai, tai irgi slegia.“
Minėtas Etninių tyrimų instituto tyrimas tai patvirtina: šeši iš 10 apklaustųjų nenorėtų, kad į Lietuvą kraustytųsi žmonės iš Afrikos, beveik tiek pat nenorėtų šalyje matyti kinų. Palankiausiai gyventojai nusiteikę ukrainiečių ir baltarusių atžvilgiu (šiems imigrantams nepritaria po trečdalį apklaustųjų).
Patys kitataučiai vieningai pripažino, kad daugiau bendrauti su vietos gyventojais trukdo kalbos barjeras, taip pat – kultūrų ir papročių skirtumai, bendros veiklos su imigrantais stygius. Rečiau buvo paminėta netolerancija, žiniasklaidos suformuotas neigiamas požiūris, vos keliems kliūna žmonių atsargumas.
Paprašyti pasiūlyti, kaip būtų galima skatinti bendravimą su kitataučiais, respondentai vieningai minėjo bendravimą, bendrą veiklą, įvairių šalių muzikos pažinimą, kitokio maisto gamybą.
Tyrimo dalyvių manymu, neigiamą išankstinę nuostatą formuoja žiniasklaida arba ankstesnė patirtis: „Per dažnai televizijoje rodoma tam tikra šalis iš neigiamos pusės“, „Praeitis, istorija. Suklaidinta istorija. Ne visada istorija pateikiama, kaip iš tikrųjų buvo, dabar yra truputį kitaip“, „Girdime, kad moteris susituokia, o paskui vaiką išsiveža. Tokių istorijų pilna televizijoje, o paskui žmonės vieni kitiems perpasakoja.“
Paprašyti pasiūlyti, kaip būtų galima skatinti bendravimą su kitataučiais, respondentai vieningai minėjo bendravimą, bendrą veiklą, įvairių šalių muzikos pažinimą, kitokio maisto gamybą. Daugumai atrodo, kad teigiamos informacijos apie imigrantus reikėtų tiek žiniasklaidoje, tiek mokykloje. Esą reikėtų kitataučius supažindinti su lietuvių kultūra, istorija, papročiais ir tradicijomis arba juos įtraukti mokant kitų kalbų, skatinti kultūrinius mainus, pavyzdžiui, organizuoti gyvąsias bibliotekas arba žaidimų vakarus.
Integracijos politika Lietuvą nustūmė į dugną
Etninių tyrimų instituto ekspertas Karolis Žibas, remdamasis Gyventojų registro tarnybos duomenimis, nurodė, kad pastaraisiais metais imigrantų Lietuvoje mažėjo. 2009-aisiais šalyje jų gyveno apie 28,5 tūkst., o pernai – mažiau nei 26,6 tūkst. Didžiausia jų koncentracija – Vilniuje (beveik 10 tūkst., dominuoja turkai, kinai, baltarusiai) ir Klaipėdoje (3,8 tūkst.). Daugiau atvykėlių gyvena Pietų, Rytų ir Pietryčių Lietuvoje, rajonuose aplink Kauną ir prie Karaliaučiaus srities, Šiauliuose, Radvilškio rajone.
Pagal Migrantų integracijos politikos indeksą ES atrodome prasčiausiai kartu su Latvija ir Slovakija (21-40 balų iš 100). Tiesa, daugumoje ES šalių šis indeksas yra vidutinis. Didžiausias balas skirtas vienintelei Švedijai. Lietuvoje geriausiai įvertinta šeimų susijungimo galimybė, ilgalaikių leidimų gyventi mūsų šalyje išdavimas ir antidiskriminacinė politika, prasčiausiai – švietimas, nors per keletą metų šioje srityje gerokai pasistūmėta į priekį.
Neseniai paskelbta pasaulinė apklausa, kurią atliko asociacija „WIN-Gallup International“, parodė, kad Lietuvoje požiūris į imigraciją yra vienas neigiamiausių.
Vidutiniškai 34 proc. apklaustųjų 59 valstybėse pareiškė, kad imigracija yra gerai, 38 proc. – kad blogai. 16 proc. mūsų šalies gyventojų laikosi teigiamos nuomonės apie imigraciją, įskaitant atvykstančius užsienio darbuotojus, 56 proc. – negiamos. Vidutinis imigracijos indeksas pasaulyje yra minus 4, o Lietuvoje – net minus 39, kaip Irake ir Libane.
