Pasak KTU sociologo daktaro Valdo Morkevičiaus, mūsų šalies žmonės vangiai dalyvauja aplinkosauginėje veikloje, nes Lietuva – religinga šalis, o demokratinės institucijos nėra labai įtraukiančios.
Pasaulėžiūra ir elgesys gali skirtis
Pasak sociologų, tyrimai apie europiečių aplinkosauginį sąmoningumą, įvairių ekologinių grėsmių suvokimą ir žmonių elgseną svarbūs todėl, kad padeda suprasti ryšius tarp mūsų pasaulėžiūros ir elgesio, kurie ne visuomet sutampa. Kitaip tariant, jei vertiname švarią aplinką, turėtume būti linkę vengti atliekų ir nešvaistyti energijos. Ir atvirkščiai, jei menkai žinome apie retų rūšių reikšmę ekosistemai, veikiausiai nepalaikysime aplinkosaugos iniciatyvų. Tačiau, kaip dažnai nutinka, ne viskas yra taip paprasta.
A.Telešienė sako, kad žmonės, kasdien susiduriantys su didesnėmis aplinkosauginėmis problemomis, pavyzdžiui, oro užterštumu, turėtų turėti didesnį sąmoningumą.
A.Telešienė sako, kad žmonės, kasdien susiduriantys su didesnėmis aplinkosauginėmis problemomis, pavyzdžiui, oro užterštumu, turėtų turėti didesnį sąmoningumą: „Šis veiksnys veikia. Tiesa ir tai, kad žmonės, gyvenantys turtingesnėse arba labiau demokratiškose šalyse, kuriose vyrauja didesnis pasitikėjimas valdžios institucijomis ar vienas kitu, taip pat turi aukštesnį sąmoningumą ir labiau imasi aplinkosauginės elgsenos.“
Pasak A.Telešienės, be išvardytų veiksnių, yra ir individualūs veiksniai.
„Žmonės iš žemesnių socialinių klasių turi, sakykim, mažiau išplėtotą aplinkosauginę sąmonę. Esantys iš aukštesnių socialinių klasių – labiau išplėtotą. Tik tada papildomai įsijungia vadinamieji su individu susieti veiksniai – vertybės, pasaulėžiūra, įvairios, ne tik aplinkosauginės, nuostatos“, – teigia pašnekovė.
Įtakos turi ir religija
Įdomu, kad žmonių aplinkosaugines vertybes veikia ir tai, kokią religiją jie išpažįsta. Taip pat – ar apskritai jie laiko save religingais. V.Morkevičius tyrinėja, kaip religija susijusi su aktyviu žmonių dalyvavimu aplinkosauginiuose judėjimuose.
Kaip tvirtina V.Morkevičius, pasitikėjimas mokslu, jo galimybėmis pažinti pasaulį yra susijęs su šalies religingumu ir nereligingumu: „Kuo šalyje daugiau nereligingų žmonių, pavyzdžiui, agnostikų, ateistų ir t. t., tuo labiau šalis pasitiki mokslu, moksliniais atradimais, technologine pažanga, kuri mus gali atvesti į geresnį gyvenimą.“
Tyrimai taip pat rodo, kad europiečiai iš kitų pasaulio regionų išsiskiria didesniu susirūpinimu dėl klimato kaitos ir branduolinės energetikos keliamų problemų. Visgi, gilesnė regiono gyventojų nuostatų analizė patvirtino mokslininkų darytą prielaidą, kad europietis europiečiui nelygu.
A.Telešienė teigia, kad, žiūrint į Europą, išsiskiria keli regionai.
„Skandinavijos ir Vakarų Europos šalių gyventojams labiau būdingas būrimasis į aplinkosaugines organizacijas. Jie labiau linkę skirti savo pinigų tokioms organizacijoms. Pavyzdžiui, prancūzai dažnai eina į demonstracijas arba protesto akcijas. Šių šalių gyventojai dažniau imasi sąmoningo vartojimo arba vartojimo atsisakymo dėl aplinkosauginių priežasčių“, – aiškina specialistė.
Nors pašnekovė sako, kad didesnis aplinkosauginio sąmoningumo lygis būdingas turtingesnėms, Vakarų Europos ir Skandinavijos šalims, tai nereiškia, kad kiti europiečiai nesiima aplinką tausojančių veiksmų, tiesiog jų motyvacija kitokia.
Siūlo kalbėti apie veiksmų poveikį
Anot A.Telešienės, galima kalbėti apie praktinę aplinkosaugą arba gerovės aplinkosaugą: „Jei tai ekonomiškai stipresnės šalys, kuriose tvirtesnė ir stabilesnė demokratija, tai kalbame apie gerovės aplinkosaugą. Ten matome įvairius judėjimus, ekologiškų produktų pirkimą, tam tikros gyvensenos formavimąsi. Tai – visai kitokio pobūdžio aplinkosauga, bet šalių gyventojai taip pat labai susirūpinę aplinkos problemomis.“
Tokiose šalyse kaip Lietuva, tikina pašnekovė, kur trūksta stabilumo ir užtikrintumo, aplinkosauginės problemos laikomos labai svarbiomis, bet elgesį veikia kiti veiksniai.
„Galima sakyti, kad mažiau vandens naudojama, rūšiuojama ir pan. dėl ekonominių priežasčių. Žinoma, rezultatas gali būti panašus. Ir mes, ir skandinavai rūšiuojame, bet motyvai yra skirtingi. Lietuvoje dominuoja vadinamoji praktinė aplinkosauga“, – teigia A.Telešienė.
Lietuvos gyventojų aplinkosauginės pažiūros ir elgsena šiuose tyrimuose sutampa su tokių šalių kaip Bulgarija, Latvija ir Rusija. Pastebima tai, kad čia svarbesne problema laikomas skurdas. Mokslininkai rėmėsi Tarptautinės socialinių tyrimų programos duomenimis. Tokios apklausos aplinkosaugos temomis atliekamos nuo 1993 m.
A.Telešienės nuomone, aplinkosauginio sąmoningumo pasaulyje daugėja, bet žmonės labiau linkę imtis priemonių pavieniui, o ne masiškai: „Nesakyčiau, kad individualūs veiksmai namuose, pavyzdžiui, vandens taupymas, nereikšmingi. Jei mozaikoje pasikeičia nors viena detalė, pasikeičia visa mozaika. Svarbu tai plačiai paskelbti gyventojams – jei visas lemputes pakeitėte į taupančias energiją, reikia pranešti, kiek sumažėjo energijos suvartojimas ir kiek buvo sutaupyta. Svarbu apie poveikį kalbėti, nes tai pastebėti asmeniškai – neįmanoma.“
Svarbiausia – ekonominis išsivystymas
V.Morkevičius su kolege Egle Butkevičiene tyrinėjo tai, kas lemia piliečių dalyvavimą aplinkosauginių organizacijų veikloje. Pasaulinis aplinkosauginis judėjimas skaičiuoja jau penktą dešimtmetį, tyrimai rodo, kad aktyvių veiksmų dėl aplinkosaugos dažniau imasi aukštesnio išsilavinimo žmonės, moterys ir gaunantieji didesnes pajamas. Visgi, kalbant apie atskiras šalis, sociologai tikina, kad, remiantis tik vienu kriterijumi, pavyzdžiui, šalies ekonomikos pažanga, apibendrinti būtų netikslu.
Pasak V.Morkevičiaus, žiūrint į visuomenės sanklodos veiksnius, tokius kaip ekonominis išsivystymas, demokratinių institucijų pobūdis, pasitikėjimas mokslu ir nepasitikėjimas religija, gauta išvada, kad svarbiausias aplinkosauginio aktyvumo veiksnys – ekonominis išsivystymas.
„Tačiau vien tai, kad šalis turtinga, nereiškia, kad daug žmonių dalyvaus aplinkosauginėje veikloje. Labiau religingose šalyse, kaip Austrija, Vokietija, Šveicarija demokratinės institucijos turi būti traukiančios. Jei žmonės linkę dalyvauti įvairioje pilietinėje veikloje, tai, natūraliai, jie dalyvauja ir aplinkosauginėje veikloje“, – tikina pašnekovas.
Aplinkosauginis aktyvumas Lietuvoje mažas
Kaip minėta, vertinant keletą rodiklių, dideliu aplinkosauginiu aktyvumu Europoje išsiskiria austrai, vokiečiai, šveicarai ir skandinavai. Nuo jų šiek tiek atsilieka latviai ir slovėnai, o gerokai atsilieka bulgarai, čekai, slovakai ir rusai. Kauno technologijos universiteto mokslininkų analizė rodo, kad Lietuva ir Kroatija atsiduria sąrašo pabaigoje.
Kaip sako V.Morkevičius, tam įtakos gali turėti jau minėtas pagrindinis veiksnys – šalies ekonominis išsivystymas: „Aišku, Lietuva yra religinga šalis, demokratinės institucijos nėra labai įtraukiančios, aplinka žmonių dalyvavimui nėra palanki. Tarkim, Belgijoje ar Šiaurės šalyse ekonominis išsivystymas didesnis, demokratinės institucijos įtraukia, vyrauja žemas religingumas. Lietuvoje matome atvirkščią paveikslą, todėl aktyvumas čia mažesnis, šiaurės šalyse – didesnis.“
Sociologai atkreipia dėmesį, kad šalyse, kurių piliečiai vangiai įsitraukia į organizuotas aplinkosaugines veiklas, labiau veiktų ekonominiai argumentai.
Sociologai atkreipia dėmesį, kad šalyse, kurių piliečiai vangiai įsitraukia į organizuotas aplinkosaugines veiklas, labiau veiktų ekonominiai argumentai. Tai tokie šūkiai, kaip „Rūšiuoti apsimoka“ ir pan. Tačiau kaip tuomet su klimato kaita ir nykstančių rūšių apsauga, kur tiesioginę ekonominę naudą pamatuoti sunkiau?
V.Morkevičiaus tvirtinimu, tokiose šalyse kaip Lietuva svarbus išlieka švietimas apie globalines problemas.
„Organizacijos, užsiimančios aplinkosaugine veikla, turėtų akcentuoti problemas. Organizacijų veikla pati savaime tikrai prisideda prie to, kad žmonės geriau suprastų aplinkosauginių idėjų reikšmę ir svarbą. Mes taip pat gauname panašų rezultatą – aplinkosauginių problemų svarbos suvokimas daro įtaką elgsenai. Taigi, per žmonių sąmoningumo didinimą galima pasiekti praktinių veiksmų“, – įsitikinęs pašnekovas.
