Nenuolatinė būsena
Ekonomisto ir sociologo Teodoro Medaiskio teigimu, tokia praktika, kai oficialiai dirbdami žmonės negauna minimumo, nepriklausomai nuo masto, yra labai bloga. Pašnekovo nuomone, ši situacija turi kelias puses: gali būti, kad darbuotojai ir darbdaviai dalyvauja nusikaltime, o gali būti, kad žmonės iš tiesų dirba ne visu etatu. Pirmasis atvejis, pasak pašnekovo, visiškai nepateisinamas, ir būtina griežtesnė kontrolė, apskaita. Taip nesumokami mokesčiai, daroma žala valstybei ir patiems darbuotojams.
Antru atveju, kai darbuotojas dirbti dalį dienos pasirenka pats, T. Medaiskio nuomone, pateisinama tik laikinai. „Mano nuomone, toks darbo pobūdis gali būti tik laikinas. Tai juk yra labai negerai, tokį žmogų galime laikyti beveik bedarbiu. Pagalvokime, jau minimali alga yra labai mažai, o jei jos negauna – kaip tada? Suprantama, kad yra darbų, kur žmogaus reikia porai valandų, daliai etato, bet tokiu atveju žmogus turi dirbti ir kitur“, – savo nuomonę dėstė ekonomistas. Pasak jo, žmogus turi suvokti, kad tokia darbo praktika – jo pensijos kaina. Ir net jei daugelis galvoja, kad pensijos galbūt nesulauks, jos sulaukia, o apie pasekmes ima mąstyti tik tada.
Tai juk yra labai negerai, tokį žmogų galime laikyti beveik bedarbiu.
„Pritrūksta“ iki pensijos
Dirbančių oficialiai, tačiau negaunančių MMA mastas, anot sociologo Romo Lazutkos, verčia sunerimti: „Skaičius yra tikrai didelis. Jis verčia manyti, kad dalis šių darbuotojų iš tiesų dirba visu krūviu ir gauna MMA ar net daugiau, tačiau atlyginimas „rodomas“ toks mažas, nes darbdavys siekia išvengti mokesčių. Ko gero, tokie atvejai sudaro nemenką dalį, tačiau patikrinti yra labai sunku.“
Įžvelgti šešėlį, pasak ekonomisto, galima ir kitu pagrindu. „Dar vienas aspektas, leidžiantis kelti įtarimą dėl žmonių darbo įforminimo, „Sodros“ duomenys apie įdarbintus darbuotojus. Kyla klausimas, kam darbdaviui samdyti 10 žmonių po pusę etato, jei galima samdyti vieną, dirbantį visą laiką. Darbdaviui tai labiau apsimokėtų. Pavyzdžiui, reikia aprūpinti ne dviem kompiuteriais, o vienu. Patogu, kai su klientu visą dieną bendrauja vienas žmogus, o ne popiet keičiasi. Tokių aspektų – daug“, – kalbėjo R. Lazutka.
Jei oficialiai – verta susimąstyti
Dalis iš minėtųjų 168 tūkst. iš tiesų yra įdarbinti ne visai darbo dienai ir darbe praleidžia po kelias valandas, neabejojo specialistas. „Aišku, yra kai kurių darbų specifika. Pavyzdžiui, restoranai piko metu galėtų samdyti daugiau darbuotojų, kurių visam laikui galbūt ir nereikia. Sakykime, ir teatre – rūbinės darbuotoja, juk dirba tik spektaklių metu – samdoma kelioms valandoms, vakarui. Taip ir mokytojai.
Mažėjant mokinių skaičiui, mažėja ir valandų skaičius, dėstytojams taip pat – jeigu samdomas dėstyti, pavyzdžiui, tik vieną kursą. Šios sritys, kur reikiamų valandų iki viso etato darbuotojui nesusidaro, yra žinomos. Ir nieko blogo, kad žmonės taip dirba. Tačiau dirbdami tokio pobūdžio darbus etatą žmonės paprastai „surankioja“ per kelis darbus“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Tačiau sociologo paminėti žmonės, kurie dirba po truputį per kelias darbovietes, į minėtą skaičių – 168 tūkst. – neįtraukiami, nes įmokas, kad ir iš skirtingų darboviečių, jie suneša. Taigi, anot R.Lazutkos, negaunančių MMA skaičius yra gerokai didesnis, nei galima paaiškinti minėtais argumentais.
