Pasak ULAC entomologės Mildos Žygutienės, padidėjusį atvejų skaičių lemia skiepijimosi mastas ir gamtos sąlygos.
„Nulemia labai daug faktorių vienais ar kitais metais, kiek tų susirgimų bus. Serga tie žmonės, kurie neskiepyti, pagrindinis dalykas, kad žmonės nepakankamai skiepijasi. Kitas dalykas, kad erkiniu encefalitu užsikrečiama ir per pieną, vėlgi, serga neskiepyti žmonės. Dar vienas esminis dalykas – ilgas erkių aktyvumo sezonas“, – BNS sakė M.Žygutienė.
Iš viso pernai registruoti 2293 Laimo ligos ir 384 erkinio encefalito atvejai.
„Aišku, dar yra tokie faktoriai kaip uogos ir grybai. Jeigu jų derlius didelis, tai tais metais tikėtina, kad bus daugiau susirgimų“, – pridūrė ji.
Anot antomologės, šiemet erkės suaktyvėjo kovo pradžioje, o ankstyvas pavasaris leido žmonėms ilgiau būti aktyviems gamtoje ir taip padidinti riziką susirgti erkių platinamomis ligomis.
„Tikrai, be jokios abejonės galime kalbėti apie besikeičiantį, šiltėjantį klimatą. Anksčiau, prieš dešimt metų, buvo siūloma stebėti erkes nuo balandžio iki spalio. Dabar mes pakeitėme rekomendacijas ir jos stebimos nuo kovo pradžios iki tol, kol bus aktyvios“, – teigė entomologė.
Pasak M.Žygutienės, erkės išlieka aktyvios net ir gruodžio pradžioje, kai žmonės to jau nebesitiki.
„Kol dirvožemio temperatūra pliusinė, tol erkės gali sau leisti išlikti aktyviomis. Tuo metu ir žmonių budrumas sumažėja“, – sakė M.Žygutienė.
Iš viso pernai registruoti 2293 Laimo ligos ir 384 erkinio encefalito atvejai.
Pernai nuo erkinio encefalito mirė du žmonės, šiemet užregistruotos jau trys mirtys.
ULAC primena, kad patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai.
