Tai numatoma parengtame ir ketvirtadienį pristatomame Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo projekte. Po juo pasirašė ir valdančiųjų, ir opozicijos atstovai.
Iniciatoriai teigia norintys sudaryti galimybę visapusiškai desovietizuoti Lietuvos viešąsias erdves.
„Vis dėlto trisdešimt keleri metai mūsų laisvos ir nepriklausomos valstybės, o miesto aikščių, gatvių, skverų pavadinimuose dar matome išlikusius totalitarinių režimų simbolius, kurie yra tam tikri propagandiniai mygtukai. Matome, kaip šiandien juos Ukrainoje ir kitur pasaulyje naudoja Putino režimas“, – trečiadienį per spaudos konferenciją sakė viena iš projekto iniciatorių Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė konservatorė Paulė Kuzmickienė.
Anot jos, tokie dar likę totalitarinių režimų reliktai iškreiptai pasakoja Lietuvos istoriją, patirtą dviejų okupacijų dramą.
„Šis įstatymas yra ne tik apie erdvių išvalymą, galima sakyti, kad jis yra ir apie tam tikrą galvų išvalymą. Mums tikrai reikia ne tik pakeisti ženklą ar nuimti paminklą, bet turime daugiau pasakoti, kas mums nutiko, kokią istoriją išgyvenome, daugiau kalbėti apie įvykdytus totalitarinių režimų nusikaltimus“, – teigė P.Kuzmickienė.
Išvalyti viešas erdves tikimasi per pusantrų metų
Projekto autorių teigimu, prasidėjus Rusijos karinei agresijai Ukrainoje į Lietuvos viešąją erdvę grįžo diskusija dėl sovietinių paminklų ir gatvių pavadinimų šalinimo, tačiau dėl sudėtingo teisinio reglamentavimo kai kuriuos sovietinius reliktus pašalinti sudėtinga.
Įstatymu siūloma nustatyti totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų draudimo būdus ir pašalinimo iš viešųjų erdvių tvarką.
Pagal projektą, būtų draudžiama propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas viešuosiuose objektuose juos įamžinant ar atvaizduojant bet kokia forma.
Būtų draudžiamas tokių režimų simbolių, informacijos apie juos, susijusių asmenų, organizacijų, įvykių, datų įamžinimas.
Projekte išskirta, kad nebūtų galima įamžinti ir atvaizduoti aktyviai okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose veikusių asmenų, organizacijų, įvykių ar datų, susijusių su Lietuvos 1940–1941 metų ir 1944–1990 metų sovietinėmis okupacijomis bei 1941–1944 metų nacistine okupacija, šių okupacijų įtvirtinimu ir represijomis.
Šis draudimas paliestų paminklus, skulptūras, memorialines lentas, gatvių, aikščių, skverų, parkų pavadinimus ir panašiai.
Atsiras pilkoji zona
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausioji istorikė Mingailė Jurkutė trečiadienį per spaudos konferenciją atkreipė dėmesį, jog įgyvendinant įstatymą kils klausimų dėl pavadinimų, pavardžių, kurias galima vertinti įvairiai.
„(...) pradėjus giliau dirbti su paveldo objektais, net neabejoju, atsiras didžiulė pilkoji zona, kurioje bus kultūros veikėjų pavardžių, kurios yra ties riba. Yra to palikimo sluoksnis, kuris radioaktyvus, stipriai veikiantis, bet absoliučiai nematomas didžiajai visuomenės daliai. Tie objektai nelaikomi nei pavojingais, nei nešantys totalitarinių režimų krūvį – kalbu apie Melioratorių, Statybininkų gatves, – bet šis palikimas irgi buvo planingai kurtas ir skleistas, įtvirtintas“, – tvirtino istorikė.
Jos teigimu, tokie vietovardžiai liudija apie senosios visuomenės sunaikinimą ir naujos dirbtinės, lengviau valdomos visuomenės sukūrimą.
Anot projekto, sprendimą dėl viešųjų objektų pripažinimo propaguojančiais totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas priimtų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro direktorius. Medžiagą apie konkrečius objektus jam suteiktų savivaldybių institucijos, o speciali Seimo nutarimu sudaryta tarpžinybinė komisija parengtų savo išvadas.
„Savivaldybės per nustatytą laiką turės peržiūrėti, nuskenuoti savo erdves, gatves ir pasidaryti sąrašą, kurios, jų manymu, kelia klausimų. Su tuo sąrašu ar dėl pavienių pavadinimų kreipsis į komisiją, kuri imsis nagrinėti ir teiks atsakymus“, – sakė P.Kuzmickienė.
Numatyta, kad sprendžiant dėl viešųjų objektų, įrengtų kapinių arba kitų laidojimo vietų teritorijoje, dar būtų privalu gauti Krašto apsaugos, Užsienio reikalų ministerijų bei Kultūros paveldo departamento nuomonę, o jei viešieji objektai susiję su religinių bendruomenių ir bendrijų veikla, – Teisingumo ministerijos nuomonę.
Gavęs Genocido centro direktoriaus sprendimą, kad kuris nors konkretus objektas neatitinka šio įstatymo reikalavimų, jo valdytojas turėtų jį pašalinti arba pakeisti ne vėliau kaip per tris mėnesius.
„Erdvių nuskenavimui, supratimui, ko kiek turime ir komisijos darbui turėtų užtekti metų–pusantrų, kad tas apsivalymas būtų nedeklaratyvus, o realus“, – tvirtino Seimo narė.
Gatvių sąrašas ilgas
Trečiadienį spaudos konferencijoje Vilniuje dalyvavęs Raseinių rajono meras Andrius Bautronis tvirtino, kad toks įstatymas seniai reikalingas – jį priėmus savivaldybės nebebus paliekamos vienos spręsti tokį jautrų, svarbų klausimą.
„Labai gerai, kad savivalda nėra paliekama viena, o atsiranda įstatymas, kuris apibrėš tam tikras funkcijas ir jų įgyvendinimą“, – teigė jis.
Pasak A.Bautronio, nepaisant to, kad visuomenės nuomonė dėl sovietinių ženklų jau kinta, tačiau dar tenka susidurti su požiūriu, jog naikinama istorija. Tai ypač pasimatė pastaruoju griaunant paminklus Raudosios armijos kariams.
„Viešoje erdvėje matau, kad kai mes Raseiniuose atsisveikiname su balvonais, atsiranda vienas kitas, sakantis, jog griauname Lietuvos istoriją. Aš jam aiškiai pasakiau: jeigu norite tokio monumento, mes jį galime padovanoti. Lauksime savivaldybėje prašymų tų, kurie nori tuos monumentus pasistatyti savo kieme, uždaroje erdvėje, ir galės džiaugtis. Kol kas nė vieno neatsirado“, – tvirtino meras.
Jis sakė šią savaitę su seniūnaičiais jau aptaręs, ką reikės daryti, kai desovietizacijos įstatymas bus priimtas.
„Inventorizuosime, kurios gatvės galėtų būti keičiamos. P.Cvirkos gatvė Raseinių rajone yra, Liudo Giros gatvė yra, Salomėjos Nėries gatvė yra, Pionierių, Melioratorių gatvės yra, Kosmonautų gatvė yra“, – meras vardijo pavadinimas, kuriuos galbūt reikėtų keisti.
Jis priminė, jog reikėtų įvertinti ir ugdymo įstaigų pavadinimus, nes esama tokių, „kurios turi tam tikra prasme Lietuvos komunistų partijos lyderių vardus“.
Reikėtų ir bendros praktikos, ir įtraukti gyventojus
Pasak P.Kuzmickienės, sprendimai bus priimami dėl kiekvieno konkretaus kreipimosi, bendro pavadinimų, pavardžių, kurios viešose erdvėse taptų draudžiamos pagal įstatymą, sąrašo nutarta nesudarinėti.
„Kiekvienas atvejis yra svarstytinas ir peržiūrimas matant visą situacijos kompleksą“, – sakė ji.
Tačiau ir meras A.Bautronis, ir teisės profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas teigė, kad bendros praktikos reikėtų.
„Gal vertėtų pagalvoti, kad tam tikrai atvejais būtų bendra nacionalinė praktika. Suprantu, kad Pionierių gatvės pavadinime galima įžvelgti ir platesnę reikšmę – tas, kas kažką pirmas padarė, bet yra tam tikri dalykai, ypač susiję su asmenybėmis, kur, galvoju, turėtų būti nacionalinis požiūris ir neturėtų būti taip, kad skirtingose savivaldybėse yra skirtinga praktika“, – trečiadienį per spaudos konferenciją kalbėjo D.Žalimas.
M.Jurkutės teigimu, nors įstatymo projekte nenumatyta, taip pat būtų svarbu įtraukti vietos gyventojus į diskusiją dėl viešų erdvių dekomunizacijos.
„Man atrodo, vietos visuomenės įsitraukimas yra būtinas sprendžiant apie pavadinimus“, – sakė ji.
Numatytos išimtys
Minėti draudimai negaliotų muziejams, archyvams, bibliotekoms rengiant parodas, informuojant visuomenę apie totalitarinius ir autoritarinius režimus, jų pasekmes, naudojant tokius objektus, informaciją švietimo, mokslo, profesionalaus meno, kolekcionavimo tikslais.
Anot projekto, nusprendus, kad viešojo objekto nereikia pašalinti, jis galėtų būti naudojamas su sąlyga, jog šalia būtų pateikiama objektyvi informacija apie totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų padarinius.
Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo šių metų lapkričio 1 dienos.
Dabar Lietuvoje tik numatyta administracinė atsakomybė už tam tikrų totalitarinių ir autoritarinių režimų simbolių demonstravimą, platinimą, propagavimą.
