„Patalpos buvo, galimybės kirsti Lietuvos sieną buvo, orlaiviai buvo. Dėl jų (orlaivių – aut. past.) turinio nieko pasakyti negaliu, nes tarnybos negalėjo atlikti patikrų, taigi turinys nėra žinomas, kas atvežta ar išvežta. Dėl to tokia galimybė (CŽV kalėjimui) egzistavo“, – antradienį ryte spaudos konferencijoje sakė NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas.
Paklaustas, ar ši bazė „galėjo būti“ Antaviliuose, A.Anušauskas atsakė: „Detalių adresų tarnybos neteikia, nerašo, ypač jei tai susiję su statiniais. Tačiau tie, kurie žino kontekstą, supras apie ką kalba.“
Orlaivių turinys nežinomas
NSGK parlamentinio tyrimo išvadose teigiama, kad su CŽV sulaikytų asmenų pervežimu siejami orlaiviai 2002–2005 m. ne kartą kirto Lietuvos oro erdvę ir leidosi mūsų šalyje. Tačiau jie išvengė ir muitinės, ir pasienio patikros, todėl nei keleivių tapatybės, nei krovinių paskirties nebuvo įmanoma nustatyti. Apie šiuos projektus esą žinojo tik buvę Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovai Mečys Laurinkus ir Arvydas Pocius bei buvęs VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinskas.
Tačiau NSGK nustatė, jog tuomečiai VSD vadovai neinformavo aukščiausių šalies pareigūnų apie šiuos projektus ir turinį. Todėl komitetas kreipsis į Generalinę prokuratūrą, kad ši ištirtų, ar M.Laurinkaus, A.Pociaus, D.Dabašinsko „veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimo požymių“.
VSD politikų neinformavo
A.Anušausko teigimu, norint vykdyti slaptas operacijas Valstybės saugumo departamentui (VSD) reikia gauti Valstybės gynimo tarybos rekomendacijas, tačiau tai nė nebuvo svarstyta. „Apie 2002 metais vykusį (VSD ir CŽV – aut. past.) bendradarbiavimą nebuvo informuotas nė vienas aukščiausias pareigūnas, apie vykdomą projektą numeris vienas žinojo tik keli VSD pareigūnai“, – sakė NSGK pirmininkas.
Komiteto suformuotose išvadose konstatuojama, kad „Valstybės gynimo taryba, Vyriausybė ir Seimas nesvarstė klausimų, susijusių su sulaikymo centrų veikla Lietuvos teritorijoje, sulaikytų asmenų pervežimu, kalinimu respublikos teritorijoje. Šalies aukščiausi pareigūnai, jų teigimu, apie VSD ir CŽV bendradarbiavimą buvo informuojami apibendrintai, neaptarinėjant konkrečių operacijų rezultatų“.
Jo teigimu, nors kai kurie liudydami (pvz., M.Laurinkus ir R.Paksas) užsiminė apie 2003 metais vykusius pokalbius dėl galimo JAV tardomų asmenų įvežimo į Lietuvos teritoriją, apie patį CŽV kalėjimą su tuomečiais politikais tiesiogiai nebuvo kalbama. „Politinio pritarimo projektui numeris 2 neprašyta nei R.Pakso, nei A.Paulausko, jų liudijimu. M.Laurinkus žinojo apie šio projekto pradėtus darbus, žinoma, juos perdavė po jo ėjusiam (VSD generalinio direktoriaus) pareigas A.Pociui“, – sakė A.Anušauskas.
Jis pridūrė, kad V.Adamkus liudydamas teigė apie bendradarbiavimą su JAV buvęs informuotas „bendrais bruožais“. A.Pociaus liudijimu, tuometis prezidentas ir jo patarėjai „apie tai buvo informuoti tinkamai“. Aiškaus paaiškinimo, ką reiškia „tinkamai“, NSGK nesulaukė.
Po A.Pociaus VSD generaliniu direktoriumi dirbęs Povilas Malakauskas, pasak A.Anušausko, „negalėjo paneigti CŽV sulaikytų asmenų kalinimo Lietuvoje galimybės, toks buvo gana dviprasmiškas, matyt, pasisakymas“.
Pinigų srautai – neaiškūs
Taip pat atliekant parlamentinį tyrimą NSGK kilo klausimų dėl neapskaitomų VSD lėšų. Esą šiuo atveju taip ir liko neaišku, kiek, kam ir už ką buvo mokama.
„Pagal mūsų įstatymus detalės, smulkmenos – ir pinigų sumos, ir visa kita, kas VSD veiklai yra svarbus dalykas, tie resursai – vis dėlto ne viskas yra skelbtina. Bet tyrimas atliekamas, komitetas šį procesą, aš manau, vienaip ar kitaip kontroliuos. Jei mes matysime, kad tai nėra pakankamos išvados, negavome tinkamų atsakymų, tai yra, na mūsų abejonės neišsklaidytos. Šiuo atveju turime ir kitų svertų, kaip tą tyrimą pagilinti, nes patys asmeniškai vartyti operatyvinių bylų, tuos čekiukus žiūrėti ir panašiai, tikrai neturime galimybių“, – sakė A.Anušauskas.
Išvados tiko ne visiems
Krašto apsaugos ministrė, NSGK narė Rasa Juknevičienė taip pat teigė mananti, kad „sąlygos tokiam projektui galėjo būti“. Kartu ji pabrėžė, jog nepriklausomai nuo parlamentinio tyrimo išvadų tai nepakenks Lietuvos santykiams su JAV – esą atvirkščiai, kuo santykiai skaidresni, aiškesni, tuo lengviau bendradarbiauti.
NSGK narys, socdemas Juozas Olekas piktinosi, jog galutinį parlamentinio tyrimo išvadų tekstą pamatė tik antradienį ryte ir buvo „skubiai balsuojama“, esą siekiant patvirtinti jį dar per šią Seimo sesiją. Jo nuomone, „komiteto išvados yra tendencingos tam tikrų valstybės saugumo pareigūnų atžvilgiu“.
„Mums liudijo daugiau nei įvairių pareigūnų, tačiau akcentai išvadose bandomi sudėti taip, kad būtų tendencija tiems pareigūnams, kurie jau daugumos balsais buvo nušalinti nuo pareigų, arba tiems, sąrašas pridedamas, kuriuos jie dar norėtų nušalinti“, – spaudos konferencijoje kalbėjo J.Olekas.
A.Anušauskas pastebėjo, kad siūlymą kreiptis į prokuratūrą dėl kelių pareigūnų veiksmų pateikė opozicijos parlamentarai.
R.Juknevičienė paneigė samprotavimus, esą tai tėra valdančiųjų sukeltas „dirbtinis skandalas“. „Norėčiau atmesti bet kokias inscenuacijas, kad šitas tyrimas buvo vykdomas neva todėl, kad lėktų kieno nors galvos. Tai tada, logika sako, kad šitam darbui mes buvome pasitelkę netgi JAV žiniasklaidą, nes ten prasidėjo tyrimo šaknys. Na, jei mus taip stipriai vertina ir tokiais galingais laiko, tai tada ačiū“, – šyptelėjo R.Juknevičienė.
NSGK antradienį patvirtino ilgiau nei pusantro mėnesio trukusio tyrimo išvadas.
Parlamentiniu tyrimu NSGK turėjo atsakyti, ar CŽV sulaikyti asmenys buvo pervežami ir kalinami Lietuvoje, taip pat ar Lietuvos institucijos bei pareigūnai svarstė klausimus, susijusius su slaptųjų CŽV sulaikymo centrų veikla, sulaikytųjų pervežimu ir kalinimu Lietuvos teritorijoje bei ar Lietuvoje veikė slaptieji CŽV sulaikymo centrai.
Įtarimai dėl galimo CŽV kalėjimo datuojami 2002–2005 metais. Atlikdamas parlamentinį tyrimą dėl galimo CŽV kalėjimo Lietuvoje, NSGK apklausė buvusius Lietuvos prezidentus, taip pat dabartinę šalies vadovę Dalią Grybauskaitę, prezidentų patarėjus, ministrus, kitus aukštus postus anuomet užėmusius pareigūnus ir politikus.
