Po daugelio metų šiame 12 hektarų plote netoli Anykščių sužaliuos ąžuoliukai, o kol kas jiems ruošiama dirva. Vyriausybei perdavus per 200 hektarų valstybinės žemės miškams įveisti, daugiau jų atsiras ne tik Anykščių, bet ir Kaišiadorių, Rokiškio, Tauragės, Šilutės urėdijose. Pasak Anykščių urėdo, miškingumas kasmet didinamas nuo kelių iki keliasdešimties hektarų, o per paskutinius penkerius metus pasodinta apie 400 hektarų. Daugiausiai – lapuočių, apie 30 proc. spygliuočių, hibridinių drebulių, tinkančių biokurui. Sodinukams skirta europinė parama.
„Už eglės, beržo – apie 4 tūkst, ąžuolo – iki 15 tūkst. litų už ha. <...> Europinė parama naudinga tuo, kad mes galime sodindami kurti naujas darbo vietas, didiname miškingumą. Jeilio universitetas Lietuvą pripažino geriausiai miškus pasaulyje saugančia valstybe“, – sakė Anykščių miškų urėdas Sigitas Kinderis.
Pasak miškininkų, urėdijoms atitenkantys valstybinės žemės plotai neįregistruoti valstybės žemės kadastre, todėl užtrunka laiko atlikti kadastrinius žemės plotų matavimus.
Iki 2020 m. numatyta įveisti 30 tūkst. hektarų naujų miškų, jų padaugėtų daugiau nei 34 proc.
„Žemė labai prasta. Ji netinkama žemės ūkiui ir jokiai ūkinei veiklai. <...> Iš tikrųjų, miškas yra valstybės turtas, tik tiek, kad jis grąžą duoda per ilgesnį laiką – 70–80 metų“, – sakė aplinkos viceministras Almantas Petkus.
Šiuo metu miškai Lietuvoje užima daugiau nei trečdalį teritorijos. Apie 60 proc. priaugančio miško kasmet iškertama.
