„Visuomenės apklausų duomenys rodo, kad žmonės nenori gyventi kaimynystėje, nenori dirbti kartu su musulmonais ar Jehovos liudytojais. Mūsų apklausos rodo, kad šios bendruomenės patiria tam tikrą diskriminaciją“, – „Žinių radijo“ laidoje „Žmogus žmogui“ sakė M. Ališauskienė.
„Žiūrint 2012 m. atliktos apklausos duomenis, Krišnos sąmonės organizacija, Tikėjimo žodis, baptistai, senovės baltų tikėjimo atstovai yra diksriminuojami, ir ta diskriminacija pasireiškia jų stigmatizavimu. Tai reiškia, kad jų bendruomenė vadinama sekta, ir jie patys vadinami sektantais viešojoje erdvėje“, – tęsė ji.
Sekta yra sociologinė sąvoka, apibūdinanti bendruomenę, kuri yra atskilusi nuo visuomenėje vyraujančios religinės bendruomenės, krikščioniškame kontekste – atskilusi nuo bažnyčios.
Pasak M. Ališauskienės, sekta yra sąvoka, apibūdinanti bendruomenę, kuri yra atskilusi nuo visuomenėje vyraujančios religinės bendruomenės, krikščioniškame kontekste – atskilusi nuo bažnyčios. Tačiau nei Krišnos sąmonės organizacijos, nei Jehovos liudytojų, nei budistų ar kitų minėtų religijų laikyti sektomis, anot M. Ališauskienės, nereikėtų.
„Jeigu objektyviai žiūrime, kad Lietuvos visuomenėje yra vyraujanti viena religinė bendruomenė ir dar aplink veikia kitokių organizacijų, mes matytume, kad ryšio tarp šių organizacijų nėra, tad sociologiniu požiūriu sektos sąvokos taikyti negalėtume, bet sektos sąvoka dažniausiai ir yra taikoma kontekste, kai žmonės iš Katalikų bažnyčios perspektyvos sako, kad jie yra kitokie negu mes“, – pasakojo M. Ališauskienė.
Anot jos, geriausias religinio pliuralizmo pavyzdys yra Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV).
„JAV yra sukurtos ant religinės tolerancijos pagrindo. Pirmas JAV Konstitucijos straipsnis teigia, kad nė vieni religiniai įsitikinimai, nė viena religinė bendruomenė nebus aukščiau už kitas“, – teigė M. Ališauskienė.
