Kovo 4-osios duomenimis, laikinosios apsaugos pagrindu išduodamus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje turėjo 41 tūkst. 422 Ukrainos karo pabėgėliai.
„Tiesa, šis skaičius artimiausiu šiek tiek išaugs, kadangi dar maždaug 1,2 tūkst. prašymų, pateiktų paskutinėmis vasario savaitėmis, šiuo metu yra nagrinėjama“, – nurodė departamentas.
Pernai kovą, kuomet Migracijos departamentas taip pat baigė kasmetinį tokių dokumentų keitimą, galiojančius leidimus laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu iš viso turėjo 41 tūkst. 933 Ukrainos karo pabėgėliai.
„(...) darytina išvada, jog Ukrainos karo pabėgėlių skaičius mūsų šalyje nusistovėjo“, – teigiama pranešime.
Praėjusiais metais į Lietuvą naujai atvyko ir pirmą kartą leidimus laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu gavo daugiau kaip 12 tūkst. Ukrainos karo pabėgėlių.
Praktiškai nepakitęs galiojančių leidimų laikinai gyventi skaičius, anot Migracijos departamento, rodo, kad per metus naujai atvyko beveik tiek pat Ukrainos karo pabėgėlių, kiek ir išvyko.
Manoma, kad dalis išvykusiųjų grįžo į savo kilmės valstybę arba pasirinko gyventi kitose Europos šalyse.
Ukrainos karo pabėgėliams taikomą laikinosios apsaugos mechanizmą Europos Sąjunga metams aktyvavo 2022-ųjų kovo 4-ąją, o po to dusyk jį pratęsė: iš pradžių – iki 2024 metų, vėliau – iki 2025 metų kovo mėnesio.
Būtent šiuo pagrindu Ukrainos piliečiams ir jų šeimų nariams, nuo Rusijos agresijos pasitraukusiems į Lietuvą, ir išduodami leidimai laikinai gyventi šalyje.
Departamento teigimu, iki kovo 4-osios leidimų laikinai gyventi Lietuvoje nepasikeitusiems karo pabėgėliams gali kilti nesklandumų gauti kai kurias sveikatos paslaugas, prašyti socialinių pašalpų, išmokų vaikams, teikti prašymą dėl būsto šildymo išlaidų, karšto ar šalto vandens kompensacijos ir pan.
