„Kiekviena tauta turi visokių – ir gerų, ir blogų žmonių. Išpuolis Bostone mums, čečėnams, buvo labai tragiškas įvykis, – portalui 15min.lt sakė A.Saijeva. – Čečėnų mentalitete nėra tokio dalyko kaip kelti ranką prieš nekaltus žmones. Arabai gal turi kažką tokio, polinkį į savižudiškus, teroristinius išpuolius, o mes – ne, niekada taip nebuvo. 99 proc. čečėnų atmeta tokius būdus. Bostono sprogimai mums – lyg atgarsis to, kas įvyko Čečėnijoje. Šį karą matę žurnalistai, stebėtojai, net patys kariai pripažino, jog tokio siaubo, kaip Čečėnijoje, niekur nematė, net Afganistane.“
Pašnekovės teigimu, čečėnai niekada neturėjo ir neturi neigiamo požiūrio į JAV. Jei jie su kuo nors ir kariauja, nebent su Rusija.
„Ta didelė šalis (JAV – red. past.) priima žmones iš įvairių kraštų – nėra skirtumo, iš kur, niekas nepriekaištauja, kad esi baltas, juodas ar geltonas. Žmonės turi daugybę galimybių, nepriklausomai nuo rasės ir tautybės. JAV čečėnų gyvena nedaug – patekti nelengva. Vizai gauti yra daug kliūčių, bilietai brangiai kainuoja. Pabėgėlių yra gal kiek daugiau nei 200 žmonių. Tiesa, kai kurie žmonės nuvyko iš Artimųjų Rytų. Čečėnai išsimėtę po visą šalį, nesusibūrę į vieną vietą. Tie du broliai net neturėjo draugų čečėnų, buvo toli nuo kitų ir draugavo su rusais, kurie ten mokėsi, nes galėjo vieni kitus suprasti.“
Aminat Saijeva |
A.Saijeva nekaltina išpuolio organizavimu įtariamų Džocharo ir Tamerlano Carnajevų. „Mama sakė, kad sūnūs nekalti, kad juos išnaudojo, pakišo. Galvoju tą patį – jauni vaikinai, be gyvenimiškos patirties, gyveno vieni, toli nuo tėvynės, nebuvo, kam patarti. Bet kas galėjo jais pasinaudoti.“
Tačiau pašnekovė netiki, kad jaunuoliai palaikė ryšį su kuo nors pačioje Čečėnijoje. Jie šiame krašte apskritai nėra gyvenę – vyresnysis, T.Carnajevas gimė Rusijoje ir persikėlė už Atlanto būdamas 16-os, jaunesnysis – Dž.Carnajevas gimė Kirgistane, kur gyveno tėvas - ištremtų čečėnų palikuonis, į JAV išvyko būdamas devynerių, o pernai tapo šios šalies piliečiu.
Rusijos žiniasklaidoje ne vienus metus lyg gija driekiasi nuomonė, kad čečėnai yra teroristai. A.Saijevos tikinimu, nebent karas išprovokavo tokius atsakomuosius kieno nors veiksmus.
Paklausta, ar pastarasis išpuolis nebus proga Maskvai rasti bendrą priešą su amerikiečiais, bendrijos pirmininkė pacitavo JAV valstybės sekretorių Johną Kerry, kuris paragino nesieti sprogdinimų su konkrečiomis tautomis.
„Daug kas ten apskritai pirmą kartą išgirdo Čečėnijos pavadinimą. Čekų ambasadoriui net teko paprašyti nepainioti šių šalių. Nemanau, kad incidentas suvienys JAV ir Rusiją, – svarstė moteris. – Amerikiečiai turi savų problemų: ekonominių, ideologinių. Incidentas – labai žiaurus, ypatingas įvykis. Žmonės išsigandę, po Rugsėjo 11-osios daug ko bijo. Jie seniai gyvena taikoje, nepamena karų, o čia – toks sunkus smūgis.“
A.Saijeva turi daug bičiulių lietuvių – daugelis situaciją vertina supratingai. Tačiau iš kaimynų, kurie iki šiol buvo draugiški, pastarosiomis dienomis išgirdo ir grubių, nemalonių žodžių. „Ramiai stengiausi paaiškinti, kas iš tiesų įvyko, bet nelabai klausė“, – apgailestavo ji.
Moteris mūsų šalyje gyvena jau 18 metų. Ji atvyko 1994-ųjų lapkritį kurti Čečėnijos informacijos centro – savotiškos ambasados, prieš pat Grozno šturmą, kuriuo prasidėjo pirmasis karas su Čečėnija.
Žiniasklaida suskubo demonizuoti čečėnus
Antropologė Sarah Kendzior portale aljazeera.com atkreipė dėmesį, kad, nors įtarimai sprogdintojai atrodo turintys mažai ką bendro su etnine tėvyne, žurnalistai neužtruko demonizuoti visą čečėnų tautą.
„Youtube“ nuotr./Paskelbti dar nematyti įtariamo Bostono maratono sprogdintojo imtynių kadrai. |
Nors abu jaunuoliai seniai įsikūrę Jungtinėse Valstijose, žiniasklaida apie jų gyvenimą pasakoja per čečėnišką prizmę. Šiaurės Kaukaze gyvenančių čečėnų kova už nepriklausomybę ilgus metus spaudos buvo ignoruojama, o dabar tapo nekvestionuojamu nusikaltimo paaiškinimu.
Ne vienas dienraštis retoriškai klausė: gal Bostono žudynių šaknys slypi negailestingoje Stalino politikoje musulmonų čečėnų atžvilgiu. Broliai tapo dešimtmečių senumo konfliktų simboliais. „Kaltinkite Staliną, rėkia žinovai, kartodami argumentus, skambančius kaskart, kai tik kas nors nutinka buvusioje Sovietų Sąjungoje. Kaltinkite Staliną, nes galime ištarti jo vardą“, – ironizavo S.Kendzior.
Jos žodžiais, Amerikos musulmonai jau seniai po kiekvieno išpuolio kenčia dėl aplinkinių nežinojimo ir prietarų. Bostono įvykiai esą patvirtino, kad visuomenė jiems skolinga atsiprašymą. Netrukus po sprogdinimų CNN paskelbė apie tamsaus gymio įtariamąjį. Kai FTB paviešino dviejų jaunuolių su beisbolo kepuraitėmis nuotrauką ir paaiškėjo, kad jie yra kaukaziečiai, spekuliacijas apie terorizmą pakeitė svarstymai apie priežastis, dažnai siejamas su baltaodžiais žudikais: psichologines problemas, nepasitenkinimą vyriausybe, nusivylimą šeimoje.
„Vyrai buvo balti kaukaziečiai – iki kitos dienos, kai jie tapo netinkamais kaukaziečiais, o galiausiai – ne tokie jau balti“, – rašė antropologė.
Pasak jos, musulmonai nuolat susiduria su prietarais, o musulmonai iš Kaukazo – su ypatingais prietarais. Nieko nežinodami apie Carnajevų motyvus ir mažai žinodami apie Čečėniją, amerikiečių žurnalistai nėrė į „Wikipedia“ ir ten rado nemažai stereotipų. Broliai buvo atplėšti nuo XXI a. amerikietiško gyvenimo ir tapo tolimo krašto simboliais. Vieni svarstė, kad Tamerlanas gavo žiauraus valdovo, dar žinomo kaip Timūras, vardą, nors šis vardas yra populiarus Kaukaze ir Centrinėje Azijoje. Kiti Dž.Carnajevo anketą rusiškoje socialinio tinklo „Facebook“ versijoje „Vkontakte“ įvertino kaip nesugebėjimo integruotis patvirtinimą.
„Etniškumas dažnai naudojamas smurtui pateisinti. Bet jokia tauta nėra iš prigimties žiauri. Net jei Carnajevai siejo savė su agresyviais čečėnų judėjimais – o kol kas nėra tokių įrodymų, – laikyti čečėnų tautybę Bostono išpuolių priežastimi neatsakinga“, – pabrėžė S.Kendzior.