Susižavėjimą kelia ne vien tai, kad jis puikiai kalba lietuviškai, bet ir faktas, jog prancūzas įkūrė nevyriausybinę organizaciją „Vilnius social club“, siekiančią mažinti socialinę atskirtį ir stiprinti žmonių tarpusavio ryšius teikdama socialinę – ugdomąją pagalbą vaikams ir jaunuoliams.
Didelės svajonės, keičiančios gyvenimus
„Į Lietuvą atvykau per Europos savanorystės programą. Savanoriavau Vilniaus Caritas dienos centre. Iki tol visiškai nenutuokiau, kokias galimybes man gali atverti buvimas ES piliečiu, tačiau dabar aiškiai suvokiu, kiek daug galiu padaryti vien dėl to, kad galėjau laisvai atvykti, gyventi ir realizuoti savo idėjas kitoje šalyje“, – sako C.Raffier.
Dabar aiškiai suvokiu, kiek daug galiu padaryti vien dėl to, kad galėjau laisvai atvykti, gyventi ir realizuoti savo idėjas kitoje šalyje.
C.Raffier įkurta organizacija šiuo metu vykdo dvi programas. Futbolo programa siekiama sudaryti sąlygas 6–18 metų vaikams ir jaunuoliams sportuoti nemokamai, minėtą sporto šaką panaudojant kaip socialinio darbo priemonę, padedančią augti, mokytis ir stiprėti.
Antroji – darbo su jaunimu gatvėje programa. Įgyvendinant ją, socialiniai darbuotojai reguliariai lankosi jaunų žmonių susibūrimo vietose Naujininkų mikrorajone Vilniuje ir jų aplinkoje teikia įvairią socialinę bei ugdomąją pagalbą.
Lietuva – malonus atsitiktinumas
Lietuva nebuvo asmeninis prancūzo pasirinkimas, šalį, atsižvelgdama į C.Raffier pageidaujamos savanorystės pobūdį, parinko savanorį siunčiančioji organizacija per Europos savanorystės platformą.
„Baigiau vadybos studijas, tačiau drauge savanoriavau vietinėje futbolo komandoje savo šalyje. Tai padėjo suvokti, kad man patinka dirbti su vaikais, perteikti jiems žinias, skatinti tobulėti. Pasidalinau mintimis su vienu iš savo draugų, kuris turėjo savanorystės užsienyje patirties. Jis paskatino mane imtis iššūkio ir išbandyti save kitoje šalyje“, – pasakoja C.Raffier.
Prancūzas užpildė paraišką, kurioje vienu iš svarbiausių pageidavimų įvardino darbą su vaikais. Ir jau visai netrukus buvo pakviestas į Lietuvą. „Iš tikrųjų, man visiškai nebuvo svarbu, į kurią ES šalį vyksiu. Apie Lietuvą beveik nieko nežinojau, bet turėjau tikslą išbandyti save dirbdamas su vaikais, todėl kitos aplinkybės nebuvo tokios svarbios. Jaučiausi ramiai, nes buvau užtikrintas, kad programa suteiks man galimybę save „ieškoti savęs“ ir visapusiškai realizuoti“, – pasakoja C.Raffier.
Baigęs savanorystės programą, C.Raffier nusprendė ir toliau tęsti veiklą Lietuvoje. „Buvo įvairių pasirinkimo galimybių: arba grįžti į Prancūziją, arba likti, arba vykti dar kažkur. Aš pasirinkau likti“, – sako C.Raffier, kurio sprendimu šiandien gali džiaugtis gausus būrys Vilniaus vaikų ir jaunuolių.
Futbolas mūsų užsiėmimuose yra socialinio darbo priemonė, mes nesiorientuojame į rezultatą, o į paties vaiko asmenybės augimą.
„Pas mus ateina tokie vaikai, kuriems ne visada lengva pritapti kitur, futbolas mūsų užsiėmimuose yra socialinio darbo priemonė, mes nesiorientuojame į rezultatą, o į paties vaiko asmenybės augimą“, – sako C.Raffier. – Siekiame, kad mūsų futbolo treniruotes lankytų įvairūs vaikai, nepriklausomai nuo jų turimų vidinių resursų ar esamos socialinės bei ekonominės padėties. Čia jie visi yra lygūs.“
Vilnius Social Club veikia 5 metus, o 2018 m. jis tapo viena iš 20 organizacijų Europoje ir pirma organizacija iš Lietuvos, kuri gavo UEFA vaikų fondo apdovanojimą už kokybišką socialinį darbą su vaikais ir jaunuoliais pasitelkiant futbolą.
Svarbu – ieškoti savęs
C.Raffier savo pavyzdžiu ragina ir kitus jaunus žmones išdrįsti ieškoti asmeninio pašaukimo. „Aš galvoju, kad gyvenime kiekvienam svarbu surasti mėgstamą veiklą ir šitaip save realizuoti, kodėl to nepabandžius pasinaudojant galimybėmis, kurias turime būdami ES piliečiai? Gali atrodyti, kad pasiryžti sunku, bet tam iš tikrųjų yra visos sąlygos. Nereikia prisirišti prie vietos ar kitų detalių, jeigu gali būti naudingas kitiems, jei myli tai, ką darai – dalinkis tuo“, – sako prancūzas.
ES ir judumas: galimybių tiltai svajonės link
17 mln. – tai ES piliečių skaičius, kurie, 2017 m. duomenimis, gyveno kitoje nei savo kilmės ES valstybėje. 1,4 mln. – tiek per 2015 metus persikėlė į kitą valstybę gyventi nuolat. Iš pirmo žvilgsnio tai – tik skaičiai, kuriais galima pamatuoti judumo mastą Europos sąjungos erdvėje. Tačiau po jais slepiasi tikros ir neretai įkvepiančios istorijos, kurių, ko gero, nė nebūtų, jei neturėtume galimybės visapusiškai save realizuoti bet kuriame Europos sąjungos kampelyje.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius sako, jog Lietuvos jaunimas labai aktyviai naudojasi visomis savo galimybėmis ir teisėmis. „Galime keliauti, pažinti kitas kultūras, mokytis, plėsti savo pasaulėžiūrą ir parvežti neįkainojamą patirtį atgal į Lietuvą, o čia Lietuvoje galime laisvai kurti, patogiai ir saugiai gyventi, džiaugtis žmogaus teisių apsauga ir jaustis visaverčiais Europos ir pasaulio piliečiais. Tai turėtume daryti su kaupu, nes į jaunus žmones sudėtos daugelio kartų, kurios negalėjo tuo džiaugtis, viltys“, – sako A.Pranckevičius.
„Šių metų gegužę Europos Sąjungos šalyse prasidėjo kampanija „EUandMe“, skirta praplėsti savo akiratį kiekvienam jaunam žmogui ir padėti jam atskleisti visą savo potencialą“, – sako jis, – „kampanijos metu norime atkreipti dar didesnį jaunų žmonių dėmesį į ES teikiamas galimybes“.
Pavyzdžiui, norint pasekti C.Raffier pavyzdžiu, nereikia atlikti didelių žygių. Europos solidarumo korpusas 18–30 metų jaunuoliams, ieškantiems iššūkių, suteikia galimybę dirbti mokamą darbą arba savanoriauti bet kurioje ES šalyje narėje.
ES šalies pilietybė reiškia, kad žmogui atvertos durys į visą Europą. Ir tai – nebūtinai savanorystė.
ES šalies pilietybė reiškia, kad žmogui atvertos durys į visą Europą. Ir tai – nebūtinai savanorystė. Tokių platformų, kaip EURES, pagalba, galima rasti daugiau nei 1,3 mln. karjeros pasiūlymų, specialus konsultantas gali padėti susirasti tobulą darbą šalyje narėje, kuri patinka labiausiai. Jei pretendento amžius yra nuo 18 iki 35 metų, pagalbos galima sulaukti ir iš programos „Tavo pirmasis EURES darbas“, kuri, pavyzdžiui, padėtų padengti kelionės į pokalbį dėl darbo užsienyje išlaidas.
Dar viena – „ErasmusPro“ programa – suteikia galimybę 6–12 mėnesius stažuotis kitoje ES šalyje. Tai puiki proga praktiškai išbandyti darbą kitokioje kultūrinėje aplinkoje. Pavyzdžiui, pasisemti juvelyrinių dirbinių gamybos patirties iš meistrų Italijoje.
Europos solidarumo korpusas yra nauja Europos Sąjungos programa, kuri suteikia jaunimui galimybių savanoriaujant, stažuojantis, dirbant savo šalyje ar užsienyje įgyvendinti Europos bendruomenėms ir gyventojams naudingus projektus. Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros vadovė Guoda Lomanaitė sako, kad platformos teikiamos galimybės jauną žmogų veda savęs atradimo link, ugdo savarankiškumą ir atsakomybę, plečia akiratį. Pasak jos, tokios programos, kaip Europos solidarumo korpusas, tampa saugia gyvenimo mokykla: „Tu rizikuoji, tu keli sau iššūkį, bet esi nuolat palaikomas, skatinamas ir palydimas savo asmeninio tobulėjimo link“.
Visais išvardintais atvejais ES pilietis ne tik pasinaudoja judumo galimybėmis, bet kartu turi šansą ir įgyti naujų įgūdžių arba lavinti turimus. Kitaip tariant, judumas tiesiogiai padeda įgyvendinti vieną pagrindinių ES piliečio teisių – gyventi ir dirbti bet kurioje šalyje narėje. 2018 m. pavasarį atliktos „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, daugiau kaip 80 proc. europiečių (ir 94 proc. Lietuvos gyventojų) palankiai vertina laisvą ES piliečių judėjimą.
#EUANDME
Norėtum praplėsti savo akiratį? Pirmyn! ES ir tu tapsite puikia komanda. Daugiau informacijos #EUANDME
