Už tokią Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo pataisą šią savaitę balsavo 99 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš ir nesusilaikė.
Pagal priimtą pataisą, į minėtą fondą bus pervedamos lėšos, gautos iš baudų ir konfiskuoto turto, kai nesilaikyta tarptautinių ar nacionalinių sankcijų.
Pataisoje taip pat nurodoma, jog šios lėšos bus naudojamos paramai, išskirtinai susijusiai su Ukrainos atstatymu ir atkūrimu dėl Rusijos agresijos.
Šis pakeitimas galios dešimtmetį – iki 2034 metų sausio.
„Tokiu būdu siekiama, kad Lietuva vieningai prisidėtų prie Ukrainos atstatymo ir pademonstruotų tvirtą nuostatą teikti Ukrainai paramą Rusijos agresijos akivaizdoje“, – pateikdama projektą Seime sakė užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė.
Anot jos, Lietuva savarankiškai, nelaukdama Europos Sąjungos (ES) ar tarptautiniu lygiu priimamų sprendimų, imtųsi priemonių, kurios prisidėtų prie Ukrainos atkūrimo.
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, už tarptautinių sankcijų arba Lietuvos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą gresia baudos nuo 200 iki 6 tūkst. eurų.
Šią pataisą inicijavo Užsienio reikalų ministerija.
„Toks žingsnis įrodytų tvirtą Lietuvos nuostatą teikti paramą Ukrainai, patiriančiai Rusijos agresiją, prisidėtų prie tarptautinės bendruomenės pastangų užtikrinti esminį principą – agresorius privalo atlyginti savo padarytą žalą“, – teigta projekto lydraštyje.
URM duomenimis, Rusijos Ukrainoje padaryta žala, įvairiais vertinimais, siekia 700 mlrd. eurų.
Europos Sąjunga taiko sankcijas 1473 Rusijos ir Baltarusijos piliečiams bei 207 subjektams.
Dėl šių sankcijų ir priemonių ES valstybėse narėse įšaldyta 215 mlrd. eurų vertės turto, taip pat ES ir G-7 šalyse imobilizuota apie 300 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko turto.
