27 metų vyras teigia netrukus tapsiantis pilnaverčiu Lietuvos piliečiu. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pernai pasirašė dekretą dėl pilietybės suteikimo, šiuo metu baigiami tvarkyti Afganistano pilietybės atsisakymo dokumentai.
Sekasi gerai ir uždirbu pakankamai, – sklandžia lietuvių kalba BNS pasakojo Sh.Malookas.
„Dirbu baldų gamybos įmonėje, dar turiu individualią veiklą, esu laisvai samdomas vertėjas, dažniausiai dirbu valstybiniame sektoriuje. Sekasi gerai ir uždirbu pakankamai“, – sklandžia lietuvių kalba BNS pasakojo Sh.Malookas.
Penktadienį savo gyvenimo ir integracijos Lietuvoje patirtimi vyras dalijos Seime vykusioje konferencijoje „Pabėgėlių konvencijai Lietuvoje 20 metų. Pabėgėlių apsaugos Lietuvoje pažanga, iššūkiai bei ateitis“.
„Visuomet reikia informacijos, motyvacijos ir gerų žmonių, kad palaikytų, ir dar pačiam labai stengtis. Aš iki 2008 metų buvau Pabėgėlių priėmimo centre ir tada jau savarankiškai pradėjau dirbti, gyventi, mokytis ir visa kita. Tuomet man buvo 15 metų“, – kalbėjo afganistanietis.
Anot jo, gali būti daug įvairių priežasčių, kodėl pabėgėliai nelinkę pasilikti Lietuvoje ir migruoja toliau į Vakarų Europos gilumą. Viena esminių, Sh.Malooko manymu, – ryšiai su kitais tautiečiais, giminaičiais ir iš jų gaunama informacija apie geresnes sąlygas tose šalyse.
„Bet gyventi ir turėti gerą darbą, užsidirbti – taip, žmogus Lietuvoje gali gerai gyventi“, – sako Sh.Malookas, šiuo metu tvarkantis dokumentus atvykti į Lietuvą ir savo žmonai, tebegyvenančiai Afganistane.
Kaune įsikūręs afganistanietis baldų įmonėje sako uždirbantis apie 600 eurų atskaičius mokesčius, o už vieną vertimų valandą gaunantis 30 eurų atlygį. Vyras teigė verčiantis iš afganų, pakistaniečių, kurdų, persų į lietuvių kalbas, dažniausiai šių jo paslaugų prireikia valstybės institucijoms – Migracijos departamentui, policijai, pasienio tarnybai, teismams.
„Galima išmokti kalbą bet kurią, kokią tik nori. Jei Dievas yra žmogui davęs protą, žmogus gali išmokti daug ką, ne tik kalbą“, – šypsojosi Sh.Malookas.
Klausiamas, ar lietuviai yra tolerantiški pabėgėliams, kitataučiams, jis atsakė taip pat su šypsena veide: „Visur visokių būna. Jei būtų netolerantiški, tai nemanau, kad kas sugebėtų čia likti 12 metų.“
Basiras – bedarbis, besimokantis siuvėjo amato
Kitas Afganistano pilietis, Abdulas Basiras Yoususi, išgarsėjęs savo atvykimo į Lietuvą istorija, šiuo metu sako niekur nedirbantis, tačiau su žmona šiuo metu besimokantis siuvėjo amato.
Prieš metus JAV žurnalistas Joshas Friedmanas vaizdo įrašų svetainėje youtube.com paskelbė įrašą, kuriame Basiras kreipėsi lietuviškai, prašydamas prieglobsčio.
Į žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose išplitusį įrašą greitai sureagavo Lietuvos valdžios atstovai – jau po savaitės afganistanietis atskrido į Lietuvą. Kelią į Lietuvą A.Basirui atvėrė jo bendradarbiavimas su Lietuvos kariais Afganistane, vyras vertėjavo misiją atliekantiems kariams.
Netrukus po atvykimo į Lietuvą afganistaniečiui suteiktas pabėgėlio statusas, leidžiantis nuolat gyventi Lietuvoje. Pernai vasarą į Lietuvą atvyko ir jo žmona su dukra.
A.Basiras sako su žmona ir vaiku šiuo metu gyvena Vilniuje iš valstybės paramos. Jo dukra sostinėje lanko darželį ir jau gerai kalba lietuviškai.
A.Basiras sako su žmona ir vaiku šiuo metu gyvena Vilniuje iš valstybės paramos. Jo dukra sostinėje lanko darželį ir jau gerai kalba lietuviškai.
Pernai vasarą vyras buvo įsidarbinęs europarlamentarui Antanui Guogai priklausančiame poilsio parke Anupriškėse „Tony Resort“. Tačiau po kelių mėnesių jis neteko šio darbo, kaip pats aiškina, darbas buvęs sezoninis, žiemos metu jo paslaugų atsisakyta.
„Visurm kur einu dabar ieškotis darbo, visi klausia, kodėl nebedirbi pas Antaną Guoga, kodėl išėjai. Nežinau, tokia reklama ten buvo man...“, – pasakojo A.Basiras.
Afganistanietis sakė gerai besijaučiantis Lietuvoje vien dėlto, kad čia turi daug pažįstamų, draugų. Kiti pabėgėliai, anot jo, dažnai renkasi Vakarų Europos šalis įsivaizduodami, „kad ten auga pinigų medis“.
„Bet visur reikia dirbti. Aš gyvensiu Lietuvoje, aš moku lietuvių kalbą, aš liksiu čia“, – tvirtino jis.
Daugiausiai pabėgėlių šiuo metu Lietuva priima pagal Europos Sąjungos programą. Per pusantrų metų Lietuva iš Italijos, Graikijos ir Turkijos perkėlė 276 asmenis.
Prieš dvejus metus Lietuva įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Iraka ar Eritrėja.
