Gyventojų neprievalgis ir sergamumas didėja
Pernai lapkritį Užsienio reikalų ministerija organizavo konsulinę misiją į šią Pietų Amerikos valstybę. Jos metu surinkti duomenys apie 50 Lietuvos piliečių ir lietuvių kilmės asmenų, kurie svarstytų galimybę persikelti gyventi į Lietuvą.
Naftos eksportu paremta Venesuelos ekonomika smarkiai nusmuko, mažėjant žaliavų pardavimams ir veikiant tarptautinėms sankcijoms. Gyventojų neprievalgis ir sergamumas didėja, o pragyvenimo sąlygos yra smarkia pablogėjusios.
Kaip metų viduryje skelbė Jungtinės Tautos, beveik ketvirtadaliui iš 30 mln. Venesuelos gyventojų skubiai reikalinga pagalba, o vienoje iš JT ataskaitų sakoma, kad 3,7 mln. žmonių kenčia dėl maisto stygiaus, mažiausiai 22 proc. vaikų patiria ilgalaikį neprievalgį.
Dėl daugiau nei ketverius metus trunkančios ekonomikos recesijos Venesueloje stinga būtiniausių prekių, maisto produktų ir medicinos priemonių.
Laukia pirmųjų atvykėlių
Pasak Roberto Mikulėno, Rukloje esančio Pabėgėlių priėmimo centro direktoriaus, šiemet mūsų šalyje jau priimtas asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymas, kuriuo vadovaujantis lietuvių kilmės žmonės, gyvenantys svetur, dėl humanitarinės krizės gali būti perkeliami Lietuvą.
„Šiuo metu plačiai diskutuojama būtent apie humanitarinę krizę Venesueloje. Vyriausybė pritarė, kad Lietuvos piliečiams, gyvenantiems šalyse, kur tęsiasi politinė ar ekonominė suirutė, gilėja humanitarinė krizė būtų suteikiama visapusiška pagalba“, – sakė R.Mikulėnas.
Pasak R.Mikulėno, planuojama, jog pirmieji Venesuelos gyventojai į Lietuvą gali atvykti dar iki Naujųjų metų, kiti – 2020 metų pradžioje.
„Kol kas numatoma perkelti apie 40 asmenų. Šį procesą koordinuoja Užsienio reikalų ministerija, padedant Ispanijos ambasadai, Migracijos departamentui. Tai – panaši situacija, kai į Lietuvą buvo perkeliami lietuviai, gyvenę Ukrainoje“, – kalbėjo R.Mikulėnas.
Siekis – įtraukti kuo daugiau savivaldybių
Kadangi Pabėgėlių priėmimo centras yra paskirtas integracijos operatoriumi, siekiant susipažinti ir aptarti galimas perkeltų asmenų problemas, surengtas seminaras. Į jį pakviesti ir kitų Lietuvos savivaldybių atstovai.
Seminare aptarti svarbiausi klausimai dėl valstybės paramos perkeliamų asmenų teikimui, taip pat kalbėta apie jų integravimąsi į savivaldybes, socialinį būstą, galimybes įsidarbinti. Jame dalyvavo Kauno rajono, Visagino, Mažeikių, Ukmergės, Raseinių savivaldybių atstovai.
Pasak R.Mikulėno, vienas iš svarbiausių dalykų kalbant apie perkeliamus asmenis – kad į šį procesą įsitrauktų kuo daugiau savivaldybių.
Kol kas savivaldybes siekiama įtraukti savanoriškumo principu, tačiau tai daryti sekasi sudėtingai. Pasak Pabėgėlių priėmimo centro direktoriaus R.Mikulėno, svarstant savivaldybių finansavimo klausimus dėl tokių asmenų perkėlimo, integravimo, turėtų būti skiriamas dėmesys ir iš Vyriausybės – tam, kad šalies savivaldybės būtų suinteresuotos priimti tokius asmenis.
Susitikimo metu buvo diskutuojama apie perkeltų asmenų galimybes integruotis savivaldybėse, pasidalinta informacija apie padėtį konkrečiose savivaldybėse kalbat apie galimybė jiems suteikti socialinį būstą ir įsidarbinti. Kalbėta apie švietimo ir ugdymo klausimus, mat dauguma atvykstančiųjų – ispanakalbiai.
Tiesa, pasak R.Mikulėno, teko girdėti, kad keli iš atvykstančiųjų kalba ir lietuviškai.
Gaus būtiną paramą ir pagalbą
Į Lietuvą atvykusiems žmonėms iš Venesuelos galios ta pati tvarka, kaip ir pabėgėliams: jie privalės užsiregistruoti Pabėgėlių priėmimo centre, bus išduodami dokumentai, o laikinai žmonės bus apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre.
„Tačiau kaip žinome iš patirties, centre apsigyvena ne visi perkelti žmonės. Tarkime, yra buvę ukrainiečių, kurie Lietuvoje turėjo giminių, draugų. Todėl, užsiregistravę ir susitvarkę formalumus, žmonės iš karto išvykdavo gyventi pas juos arba artimieji padėdavo įsikurti Lietuvoje“, – sakė R.Mikulėnas.
Tiems, kurie pirminiu integracijos periodu apsigyvens Pabėgėlių priėmimo centre, bus teikiamos visos centre siūlomos paslaugos: kartu ieškoma galimybė išsinuomoti būstą, organizuojamas lietuvių kalbos mokymas, teikiama medicininė pagalba.
- Vadovaujantis naujuoju įstatymu į Lietuvą gali būti perkeliamas humanitarinės krizės ištiktoje užsienio valstybėje ar jos dalyje nuolat gyvenantis Lietuvos pilietis, lietuvių kilmės asmuo, asmuo, turintis teisę atkurti Lietuvos respublikos pilietybę, jų šeimos narys.
- Į Lietuvą negali būti perkeliami žmonės, padarę nusikaltimus, keliantys grėsmę visuomenei ar šalies saugumui, taip pat nustačiusi, jog jų dokumentai suklastoti, jie yra įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, sąrašą.
- Į Lietuvą perkeliamo asmens kelionės išlaidas kompensuoja jį priimanti šalis, perkeltas asmuo, gavęs perkeliamojo asmens statusą, įgyja teisę Lietuvoje gauti vienkartinę įsikūrimo išmoką, gauti mėnesinę išmoką būtiniausioms reikmėms, pašalpą vaikams, paramą mokantis lietuvių kalbos bei kitą būtiną pagalbą, specialistų konsultacijas.
- Ši parama teikiama iš integracijai numatytų lėšų.
