– Pradėkime nuo paros skaičių šuolio. Kiek tikėtina, kad jis kilo būtent dėl šventinio laikotarpio, dėl jo metu vykusių susibūrimų ir kelionių pas artimuosius?
– Praėjusių metų gruodžio paskutinę savaitę, jau kaip tik po Kalėdų, stebėjome tokį naujų gausesnių SARS-COV-2 viruso atvejų didėjimą, susirgusiųjų (skaičiaus) didėjimą. Ir tas susirgusiųjų skaičiaus didėjimas buvo toks labai nežymus, bet vis dėlto jo augimo tendencija buvo matyti. Ir amžius, kuris pradėjo kelti susirūpinimą, tai nuo 20 iki 50 metų.
Vaikų sergamumo skaičiai iki 20-ies, iki 18 metų kaip ir stabilizavosi, net buvo matomas kažkiek mažėjimas. Bet sergamumą vaikų amžiuje lėmė, aišku, ugdymo įstaigų atostogų laikotarpis.
Be to, omikron atmaina Lietuvoje yra registruojama, o omikron atmainos plitimas yra labai spartus, tiesiog eksponentinis – per parą, per tris paras – susirgimų skaičiai padvigubėja, tad vienas žmogus gali užkrėsti dešimt aplink esančių.
Tad padidėjimą ir lėmė kalėdinis švenčių laikotarpis, tarpušventis, Nauji metai, dabartinis laikas. Mes ir prognozavome, kad savaitę po Naujų metų pradėsime matyti. Nes omikron atmainos yra trumpesnis inkubacinis periodas.
Vėlgi, negaliu atsiremti vien į omikron atmainą, aišku, dar ir delta atmaina tebedominuoja, omikron užima labai nedidelę dalį, bet vėlgi yra pagaunami tik tie atvejai, kurie tiriami.
Bet žiūrint į tuos paros tokius nemažus skaičius, sakykime, per praėjusią parą vis dėlto virš 2 tūkst., tas skirtumas susirgimo tikrai ganėtinai didelis. Taip kad, aš manau, prasideda, tikrai galime sakyti, ta vadinamoji penkta banga, kurią ir pradeda būtent omikron atmaina.
