„Ta 21 mokykla yra atrinkta kaip geriausios mokyklos, kurios turi daugiausiai patirties“, – žurnalistams sakė A.Monkevičius.
S.Skvernelis pabrėžia, kad galimybė sudaryti sąlygas vaikams tęsti mokslus Lietuvoje yra svarbi priemonė siekiant susigrąžinti emigrantus.
„Dauguma tėvų, kurie grįžta, stengiasi sugrįžti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, kad galėtų vaikai pradėti eisi į ikimokyklinį ugdymą čia, Lietuvoje. Tie, kurie jau pradėjo mokytis užsienyje, juos riboja nežinia, kas bus, kai grįš“, – žurnalistams prieš renginį sakė S.Skvernelis.
Šiose mokyklose teikiamos tiek paslaugos, padedančios mokytis vaikams, kuriems reikia stiprinti lietuvių kalbos žinias, tiek turinčios specialias klases, kuriose vaikai mokosi papildomai ar vien lietuvių kalbos.
Nei ministras, nei premjeras neprognozavo, kiek galėtų kainuoti šio tinklo stiprinimas ir plėtojimas.
Pasak A.Monkevičiaus, jį finansuoti planuojama pasinaudojant šiuo metu esančia galimybe vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, skirti 30 proc. didesnį mokinio krepšelį.
„Grįžtančiųjų į Lietuvą gausės, todėl turime būti pasirengę“, – teigė švietimo ministras.
Anot jo, du-tris kartus išaugęs grįžtančių šeimų vaikų skaičius nesudarys problemų, jei bus sukurtas šis mokyklų tinklas.
„Nuo rugsėjo mėnesio tikimės, kad kur kas daugiau mokyklų bus pasirengusios“, – sakė A.Monkevičius.
Šiuo metu, jo teigimu, į Lietuvos mokyklas kasmet ateina keli šimtai vaikų, kuriems reikia papildomai mokytis lietuvių kalbos.
Renginyje aptarta ir nuotolinio mokymo galimybių sudarymo svarba, kad grįžti besirengiančių šeimų vaikai galėtų patogiai pasirengti grįžimui ir išmokti pagrindus.
Šiuo metu tinklui priskirtos mokyklos jau vykdo tokią veiklą, ateityje jos galėtų savanoriškai prisidėti prie tinklo arba iš jo pasitraukti. Šio tinklo mokyklos būtų rekomenduojamos grįžti planuojančioms šeimoms, stengtasi, kad jos veiktų skirtingose savivaldybei.
Kuriant tinklą taip pat siekiama geriau išsiaiškinti esamus poreikius, paskatinti mokyklas dalintis patirtimi ir vykdyti bendrus projektus.
Šiuo metu, A.Monkevičiaus teigimu, į Lietuvos mokyklas kasmet ateina keli šimtai vaikų, kuriems reikia papildomai mokytis lietuvių kalbos.
Tinklui atrinktos Vilniuje, Kaune ir Kauno rajone, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Mažeikiuose, Tauragėje, Alytuje ir Marijampolėje esančios mokyklos.
Tinklo idėją įgyvendins Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su programa „Kurk Lietuvai“.
Artimiausiu metu bus vykdoma apklausa, koks yra tokios paslaugos poreikis. Iki gegužės pabaigos Vyriausybėje turėtų būti patvirtintas detalus priemonių planas vaikų integracijai.
Vėliau turėtų būti vykdomi seminarai, sudarytas plėtros planas, kuriamas mokinių registras.
Daugumą šių priemonių ketinama įgyvendinti ateinantiems mokslo metams.
