Kalėjimų departamentas teigia, kad situacija dėl lygtinio paleidimo taikymo kasmet vis prastėja – per dešimtmetį skaičius sumažėjo beveik dvigubai.
Palyginti su kitomis valstybėmis, Lietuva atsilieka nuo Švedijos (71 proc.), Estijos (40 proc.) ir Čekijos (37 proc.), tačiau lenkia Latviją ir Lenkiją, kur lygtinai paleidžiama vos penktadalis visų į laisvę išeinančių asmenų.
Kalėjimų departamente buvo surengta apskritojo stalo diskusija „Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų ir socialinio tyrimo išvadų taikymo problemos“.
Palyginti su kitomis valstybėmis, Lietuva atsilieka nuo Švedijos (71 proc.), Estijos (40 proc.) ir Čekijos (37 proc.), tačiau lenkia Latviją ir Lenkiją, kur lygtinai paleidžiama vos penktadalis visų į laisvę išeinančių asmenų.
Svarstyti aktualių klausimų susirinko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atstovai, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų ir apylinkių teismų teisėjai, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apygardų ir apylinkių prokuratūrų prokurorai, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijų pirmininkai, bausmių vykdymo sistemos, mokslo bendruomenės atstovai.
„Esu įsitikinusi, kad lygtinai paleistas žmogus visuomenei yra žymiai mažesnė grėsmė, nei visą paskirtą bausmę atlikęs ir į laisvę išėjęs asmuo – jis patenka į profesionalių probacijos pareigūnų rankas, todėl tikimybė, kad toks žmogus pakartotinai nusikals yra mažesnė,“ – pradėdama diskusiją sakė Kalėjimų departamento direktorė Živilė Mikėnaitė.
Ji teigia, kad lygtinio paleidimo taikymas nuteistiesiems naudingas ne tik viešojo saugumo prasme, bet ir ekonominiu atžvilgiu. Vieno asmens išlaikymas įkalinimo įstaigoje per dieną kainuoja apie 16 eurų, o probacijos priežiūroje esančio asmens kaštai tesudaro apie 1,20 euro.
Institucijų atstovai diskutavo ir apie socialinio tyrimo išvadų taikymą sprendžiant lygtinio paleidimo ar bausmės skyrimo klausimą. Tokiu Probacijos tarnybų rengiamu vertinimu galima objektyviai nustatyti asmens pakartotinai nusikalsti rizikos bei apsauginius veiksnius ir skirti labiausiai nuteistojo ar kaltinamojo asmenybę atitinkančias probacijos sąlygas.
Apskritojo stalo diskusijos dalyviai vieningai pripažino, kad taikant lygtinį paleidimą nėra vienodos praktikos, skirtingai interpretuojami lygtinio paleidimo pagrindai ir sąlygos, todėl reikalingas tampresnis tarpinstitucinis bendravimas ir bendradarbiavimas, lygtinio paleidimo komisijų veiklos bei Probacijos tarnybų darbo švietimas.