Seimo sprendimu ši diena bus minima kasmet rugpjūčio 2-ąją, ji įtraukta į atmintinų dienų sąrašą.
Taip siekiama atkreipti dėmesį į skaudžius istorijos faktus, prisidėti prie romų kultūros atvirumo, tarpkultūrinio dialogo bei stereotipų mažinimo.
Ta proga penktadienį Panerių memoriale šalia Vilniaus vyks romų genocido aukų pagerbimo ceremonija.
Ši diena Lietuvoje minima nuo 2004 metų, tačiau visuotinį pripažinimą ji gavo tik šiemet.
Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Valerijus Simulikas išplatintame pranešime pabrėžia, kad minint Romų genocido atminimo dieną – tai dar viena proga geriau suprasti kartu mūsų Lietuvoje gyvenančius kitos tautybės žmones, o taip pat dar viena proga pasmerkti genocidą ir su tokiu reiškiniu niekada nesitaikstyti“.
„Prisimenant romų genocidą, – teigia V.Simulikas, – būtina kalbėti ir apie juodąsias dienas Lietuvos istorijoje – tam, kad tokios dienos niekada nepasikartotų“.
Tarpukariu Lietuvoje gyveno apie pusantro tūstančio romų. Skaičiuojama, kad naciams okupavus Lietuvą 1941 m., bent trečdalis, apie 500 romų, buvo nužudyti. Romai dažniausiai suiminėti ir pristatyti priverstiniams darbams Lietuvoje, vėliau, prie Lietuvos artėjant sovietų kariuomenei, jie buvo siunčiami į koncentracijos bei darbo stovyklas Vokietijoje ir Prancūzijoje, bet tik tie, kurie galėjo dirbti, – seneliai ir vaikai buvo šaudomi. Romai buvo žudomi Šalčininkų rajone, netoli Kirtimų Porubankos, Kauno IX forte ir Paneriuose.
1944 metų rugpjūčio 2 dieną Lenkijoje, Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje, sunaikintas romų lageris ir nužudyta apie 3000 jame kalintų žmonių.
Per Antrąjį pasaulinį karą romai, kaip ir žydai, dėl rasistinių paskatų buvo sistemingai nacių persekiojami, žudomi, vežami į koncentracijos ir darbo stovyklas. Iš viso nacių okupacijos metais, įvairių istorikų vertinimu, Lietuvoje nužudyta apie 500 romų arba maždaug kas trečias Lietuvos romas. Daugiausia jie žudyti Pravieniškių stovykloje, romų žudynės vyko ir Kauno IX forte, Paneriuose, kitur.
