Lietuvos medikai pabrėžia, kad tokius rodiklių skirtumus galėjo lemti nevienodos testavimo strategijos, skirtingų amžiaus grupių sergamumas, skiepijimo apimtys ar į kylančią susirgimų kreivę kitose šalyse dar nespėjęs sureaguoti mirtingumas.
Vis dėlto jie teigia, kad tai gali būti susiję ir su bendra sveikatos būkle Lietuvoje.
„Vienas iš dalykų, ką galėtume akcentuoti, tai bendra sveikatos būklė lietuvių yra šiek tiek blogesnė už vakariečių, skandinavų. Bet apskritai – reikėtų labai atidžiai žiūrėti duomenis, įsitikinti, ar testavimo mastai yra vienodi, įvertinti kokio amžiaus buvo susirgusieji“, – BNS antradienį sakė Santaros klinikų direktoriaus pavaduotojas medicinai Valdas Pečeliūnas.
„Skiepijimas yra dar vienas svarbus faktorius. (...) Pasižiūrėjus vien į tuos pradinius skaičius tikrai išvadų negalima daryti“, – pridūrė jis.
ECDC duomenimis, per pastarąsias dvi savaites naujų susirgimų Lietuvoje rodiklis siekia beveik 322 atvejus 100 tūkst. gyventojų. Pagal šį rodiklį šalis yra septintoje vietoje Bendrijoje.
Tuo tarpu per pastarąsias dvi savaites milijonui Lietuvos gyventojų teko beveik 45 mirtys nuo COVID-19. Pagal šį rodiklį šalis yra trečia Europos Sąjungoje.
Airijoje, Estijoje, Slovėnijoje sergamumo rodikliai didesni nei Lietuvoje, tačiau pagal mirtis šios šalys rikiuosi gerokai žemiau.
Šiose šalyse vyriausiųjų gyventojų skiepijimo rodikliai yra geresni nei Lietuvoje. Į šią problemą ne kartą dėmesį yra atkreipusi ir opozicija, raginusi vakcinacijos kampaniją vykdyti tikslingiau.
Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas Tomas Tamošuitis, taip pat teigė, jog gilesnei analizei reikia daugiau duomenų, tačiau pabrėžė, kad šalies gyventojų sveikatos būklė galėtų būti vienas iš objektyvių veiksnių.
„Lietuvoje fiksuojamas ir vienas didžiausių Europoje mirštamumo dėl širdies ir kraujagyslių ligų rodiklis. Tai bendrai žmonių medicininis sąmoningumas, supratimas apie ligas, jų prevenciją labai gerai atsispindi čia“, – kalbėjo gydytojas.
Ligoninėse dominuoja neskiepytieji
Šalyje blogėjant epidemiologinei situacijai, pildosi ir ligoninės, daugėja mirusiųjų. Santaros klinikų duomenimis, šioje gydymo įstaigoje pastaruoju metu nuo koronaviruso kasdien miršta po vieną ar kelis žmones.
„Šiuo metu mes jau turime po vieną–du per parą mirštančius covidinius pacientus ir po du–tris necovidinius pacientus. Dar visai neseniai mirtys, susijusios su covidu, buvo pavienės ir ne kiekvieną dieną. (...) Sakykim taip – covidinės mirtys tampa viena iš dažnesnių mirties priežasčių mūsų ligoninėje“, – kalbėjo V.Pečeliūnas.
Jo teigimu, ligoninėse šiuo metu dominuoja neskiepyti gyventojai. Jų taip pat daugiausia ir tarp mirštančiųjų. Kalbant apie paskiepytuosius, kurie serga, beveik visi yra arba vyresnio amžiaus, arba turintys gretutinių ligų.
„Tų pacientų net ir vakcinacija neapsaugo nuo pačių sunkiausių išeičių. Jei kalbėtume apie tuos žmones, kurie pasiskiepiję mirė nuo covido, tai tarp jų nebuvo žmonių, kurie priklausytų iki 60 metų kategorijai ir nesirgtų sunkiomis gretutinėmis ligomis“, – aiškino medikas.
Savo ruožtu T.Tamošuitis sako, kad nors pacientų ligoninėse daugėja, vakcinacijos įtaka – akivaizdi.
„Praėjusią savaitę atvyko 10 pacientų, iš kurių vienas buvo skiepytas. Bet tai žmogus, kuris tikrai labai garbingo amžiaus, arti šimto metų. Tai natūralu, kad tokiam amžiuje imunitetas pakankamai nesusiformuoja“, – teigė Intensyviosios terapijos klinikos vadovas.
Pasak jo, vien skiepai rizikos grupėje esančių žmonių visiškai nuo sunkios ligos formos ar mirties apsaugoti negali, jie ir patys turi saugotis: laikytis atstumų, dėvėti kaukę.
„Protingas požiūris į gyvenimą šiuo metu tiems žmonėms tikrai padėtų“, – kalbėjo T.Tamošuitis.
Ligoninėse nuo COVID-19 šiuo metu gydomi 857 žmonės, 85 iš jų – reanimacijoje.
Nuo COVID-19 ligos iki šiol iš viso mirė 4721 žmogus, iš jų pilnai paskiepyti buvo 59. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 9479 mirtys.
