Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 06 10

„Juodų“ savivaldybių nebeliko: pandemija vasarai atsitraukia, bet ar grįš rudenį?

Lietuvoje fiksuojama vis mažiau užsikrėtimų koronavirusu, ligoninėse mažėja COVID-19 pacientams skirtų lovų, paskutinės savivaldybės pagaliau išbrido iš „juodosios“ zonos. 15min kalbinti ekspertai mano, kad jau liepą Lietuva gali išsilaisvinti iš karantino pančių, tačiau kartu įspėja – tai nebūtinai pabaiga, rudenį pandemija dar gali pateikti staigmenų.
Gyvenimas Vilniuje
Gyvenimas Vilniuje / Arno Strumilos / 15min nuotr.

Kaip rodo naujausi Statistikos departamento duomenys, Lietuvoje nebeliko nė vienos savivaldybės, patenkančios į juodą COVID-19 zoną.

Naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, taip pat sparčiai mažėja. Šiuo metu jis yra 169,5.

Pagal statistikos departamentą, galimai imunitetą turinčių, persirgusių arba pasiskiepijusių gyventojų yra 46,30 proc.

Ar tai signalas, kad pandemija artėja prie pabaigos?

Pozityvūs ženklai

Bendrovės „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas, buvęs COVID-19 valdymui suburtos ekspertų tarybos narys, Vytautas Zemlys-Balevičius teigė, kad dabartinė situacija – gera.

„Nesimato jokių lėtėjimo požymių, daugumoje savivaldybių sergamumo skaičiai sėkmingai krenta. <...> Šią ir praeitą savaitę jau vienas didesnis – Klaipėdos rajonas, kuriame gyvena 62 tūkst. gyventojų, perėjo į B epidemijos zoną“, – 15min komentavo jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vaidotas Zemlys-Balevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vaidotas Zemlys-Balevičius

Pasak mokslininko, svarbiausias rodiklis, parodantis bendras tendencijas šalyje, yra situacija didmiesčiuose, kuriuose susitelkusi didesnė populiacijos dalis, vyksta daugiau judėjimo, sunkiau atsekti kontaktus.

O dabartinė didžiųjų miestų situacija esą rodo gerus ženklus.

„Kaunas perėjo į C1 zoną, Vilnius tikriausiai šią savaitę pereis, nes kritimas yra po 40 proc. Teigiamų tyrimų dalis yra visur, išskyrus Molėtuose“, – pažymėjo V.Zemlys-Balevičius.

Mažinamas lovų skaičius

Gerų žinių turi ir gydymo įstaigos. Nors neišvengiame mirčių, o ligoninėse vis dar yra sunkių COVID-19 pacientų, sumažėjus jų skaičiui, gydytojai gali lengviau kvėpuoti.

Santaros klinikų direktorė valdymui Jolita Jakutienė 15min informavo, kad mažėjant užsikrėtusiųjų koronaviruso infekcija, Vilniaus regiono ligoninėse palaipsniui yra mažinamas COVID-19 liga sergantiesiems skirtų lovų skaičius.

„Dalyje regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigų jos yra jau panaikintos, įstaigos gali teikti įprastines paslaugas, kurios taip reikalingos pacientams“, – teigė ji.

Vidmanto Balkūno nuotr./VUL Santaros klinikos. Kova su koronavirusu
Vidmanto Balkūno nuotr./VUL Santaros klinikos. Kova su koronavirusu

Nors sudėtingos būklės pacientų, gydomų stacionare, vis dar išlieka nemažai.

„Šiuo metu Vilniaus regione iš 342 aktyvaus gydymo lovų užimtos yra 205, o iš 46 reanimacijos ir intensyvios terapijos lovų užimtos yra 23“, – pažymėjo ji.

Pacientų mažiau, bet serga sunkiai

Pasak COVID-19 ligos Kauno regiono valdymo grupės vadovo doc. Vaidoto Gurskio, šią savaitę pacientų, sergančių COVID-19, Kauno regiono ligoninėse mažėjo, bet ne taip žymiai kaip ankstesnes 2 savaites.

Šiuo metu Kauno regiono gydymo įstaigose iš 215 lovų užimtos 117 (54 proc.), reanimacijos ir intensyviosios terapijos – 19 iš 40 (48 proc.).

„Toliau mažėja naujų pacientų srautas, dabar į ligonines patenka vidutiniškai apie 10 pacientų per parą, o prieš 2 savaites patekdavo vidutiniškai apie 23 pacientus per parą.

Tačiau šių pacientų būklės gana sudėtingos, nes apie 80 proc. gydomų pacientų reikalinga deguonies terapija“, – 15min teigė V.Gurskys.

Vidmanto Balkūno nuotr./VUL Santaros klinikos. Kova su koronavirusu
Vidmanto Balkūno nuotr./VUL Santaros klinikos. Kova su koronavirusu

Lovų skaičius, skirtas COVID-19 liga sergantiems pacientams, mažintas ir Kauno regione. Pirmąją mėnesio savaitę panaikintos 44 stacionaro lovos, nuo šio pirmadienio – dar 122 lovos.

Kadangi Kėdainių ligoninėje COVID-19 skyriaus neliko, kitose ligoninėse lovų skaičiaus mažinti kol kas neplanuojama, tai priklausys „nuo epidemiologinės situacijos ir nuo atvykstančių bei išvykstančių pacientų srauto“, – teigė specialistas.

Liepą atgal į normalų gyvenimą?

„Žiūrint į ligonines, mirtis, visur yra tendencijos žemyn, tai yra labai geros naujienos. <...> Jeigu dar porą savaičių taip, liepos mėnesį visa Lietuva būsime A zonoje, kas leistų panaikinti visus apribojimus ir gyventi kaip praeitą vasarą, palikus tik saugojimąsi“, – pozityviai nuteikė duomenų mokslininkas V.Zemlys-Balevičius

A scenarijus skelbiamas tuomet, kai sergamumas šalyje siekia ne daugiau kaip 25 atvejus 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų.

Tačiau žmonių atsipalaidavimas jokiu būdu nereiškia atostogų valstybinėms institucijoms, atsakingoms už pandemijos valdymą, pabrėžė V.Zemlys-Balevičius.

„Savivaldybėms, valstybinėms institucijoms, tai yra darbas. Jos gali atsipalaiduoti, kai nulis atvejų laikysis mėnesį, tada jau galėsime sakyti, kad ši problema dingo“, – kalbėjo jis.

Jeigu dar porą savaičių taip, liepos mėnesį visa Lietuva būsime A zonoje, kas leistų panaikinti visus apribojimus.

Anot jo, rizikų vis dar išlieka, negalime sakyti, kad viruso nėra, nes esant tokiam požiūriui, gali pasikartoti praėjusių metų scenarijus. Geriau neatsipalaiduoti „turint skaudžią patirtį ir net vakcinas“.

Pandemija, pasak mokslininko, sunkiai nuspėjama, niekada nežinome, kaip ir kada mutuos virusas ir ar dabar sukurtos vakcinos bus jam atsparios.

Sauliaus Žiūros nuotr./Vilniaus miesto klinikinės ligoninės medikų vakcinacija nuo COVID-19
Sauliaus Žiūros nuotr./Vilniaus miesto klinikinės ligoninės medikų vakcinacija nuo COVID-19

Nebrėžkime raudonų linijų

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, gydytojas infektologas Alvydas Laiškonis antrino duomenų mokslininkui teigdamas, kad vakcinacija padarė savo ir kuriam laikui vasarą turbūt galėsime atsisveikinti su pandemija.

Vis tik, kad pandemija baigsis šiais metais, profesorius nemano.

„Virusas savaime mutuos, mes su šiais metais tikrai nebaigsime pandemijos, jos liekanos tikrai dar persiduos ir į kitus metus.

Niekada nebūna, kad taip staigiai virusas užsibaigtų, vis dėlto, liks dalis nesiskiepijusių žmonių, dalis susirgs antrą kartą, pakartotinai. Nebus taip, kad duris uždarei ir viskas užsibaigia“, – 15min teigė jis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Alvydas Laiškonis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Alvydas Laiškonis

Profesorius neatmetė galimybės, kad ateityje vėl reikės gyventi karantino sąlygomis.

Apie tai kalbėjo ir V.Zemlys-Balevičius. Jo manymu, nereikėtų brėžti „raudonų linijų“ ir užtikrintai kalbėti, kad karantinas niekada nepasikartos.

„Visi šneka, kad karantino nebus. Nors tą patį šnekėjo praėjusiais metais, kad karantino tikrai negalima, bet kai tu nusistatai, kad karantino negalima, kokį rezultatą gauni? 8 tūkst. mirusių žmonių.

Geriau nesibraižyti raudonų linijų, o tiesiog realiai žiūrėti į situaciją, kada, nuo kokios ribos karantinas bus neišvengiamas“, – argumentus dėstė mokslininkas.

Nebus taip, kad duris uždarei ir viskas užsibaigia.

Spontaniškų sprendimų nebereikia

Kalbėdamas apie institucijų darbą ir pasirengimą, jis buvo griežtas. Esą yra grėsmės, kad vėl nepasimokysime iš savo klaidų ir per daug atsipalaidavę, nepasiruošime rudeniui.

„Ką reiškia ruošis? Tai yra planai, scenarijai, pavyzdžiui, kas bus, jeigu atsiras atmaina, kuriai vakcina visiškai nėra efektyvi, visiškai 0 procentų apsaugos, kokie yra tada veiksmai, ką mes darome?“, – svarstė jis.

Pasak mokslininko, jau dabar reikalinga ruošti skirtingus scenarijus, pagal tai, kaip galėtų vystytis pandemija, apskaičiuoti, per kiek laiko vėl galėtume imti testuoti didelius kiekius gyventojų, atlaisvinti lovas ligoninėse.

„Nėra jokių aiškių rizikų valdymo, nežinome, kur virusas plinta. Ar kas nors galėtų pasakyti, kur Lietuvoje yra vietos, kuriose buvo didžiausia rizika užsikrėsti, remiantis duomenimis, skaičiavimais? Nėra visų šitų dalykų“, – kritikavo jis.

Pasak mokslininko, iki šiol pandemija buvo valdoma ne pagal paremtus scenarijus ir sumodeliuotus planus, bet „on the spot“ – spontaniškai sugalvotais sprendimais.

„Bet dabar mes gal galime pasidaryti planą per tiek laiko“, – 15min sakė jis.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Gyvenimas Vilniuje
Arno Strumilos / 15min nuotr./Gyvenimas Vilniuje

Kaip prastą planavimo pavyzdį jis nurodė ugdymo procesą.

Esą šiuo metu Švietimo mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nėra numačiusi aiškių planų, kaip vykdys ugdymą. Tikima, kad rugsėjį visuomenė įgys visuotinį imunitetą ir vaikai į mokyklas galės grįžti net be privalomo testavimo.

Apie planus nuo rugsėjo visus mokinius grąžinti tiesioginiam ugdymui į mokyklas ministrė Jurgita Šiugždinienė kalbėjo ir su prezidentu.

Taip pat skaitykite: Prezidentas kelia tikslą: nepaisant situacijos, nuo rugsėjo vaikai turi grįžti į klases.

„Švietimo, mokslo ir sporto ministrė, pasirodo, yra viena iš geriausių pasaulyje prognozuotojų, epidemiologų, nes ji žino, kad mes, visa Lietuva, visuomeninį imunitetą turėsime rugpjūčio mėnesio pabaigoje ir rugsėjį į mokyklą bus galima ateiti be jokių problemų, – sarkazmo neslėpė jis.

– O jeigu nebus? Koks tada planas? Iš jos šnekėjimo supratau, kad nebus jokio pasiruošimo, nes jie tikisi, kad bus imunitetas, o kaip bus, jeigu taip nebus?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?