Šiemet atlikta socialinės distancijos etninių grupių atžvilgiu analizė atskleidė, kad čigonai išlieka nemėgstamiausia visuomenės etnine grupe. Jų kaimynystėje nenorėtų gyventi 62,6 proc. respondentų (pernai taip sakė 63,7 proc. respondentų, 2010 m. - 57,1 proc.).
Tiesa, prieš keletą metų tokios neigiamos nuostatos laikėsi dar daugiau žmonių. Instituto skelbiami duomenys rodo, kad 2005–2006 m. čigonų kaimynystėje nenorėjo beveik 80 proc., 2007–2008 m. - apie 70 proc. žmonių.
Priimtiniausi kaimynai Lietuvoje yra ukrainiečiai, rusai, baltarusiai, lenkai. Jų kaimynystėje nenorėtų gyventi tik 4,3–7,6 proc. apklaustųjų.
90 proc. romų pajamos yra mažesnės už nacionalinį skurdo lygį.
Gyventojų teigimu, per pastaruosius penkerius metus jų nuomonė labiausiai pagerėjo apie rusus (45,3 proc.), gruzinus (45,1 proc.), ukrainiečius (44 proc.) ir baltarusius (43,5 proc.).
Tuo metu 63,6 proc. respondentų nurodė, kad jų nuomonė apie romus pablogėjo (pernai taip teigiančiųjų buvo 60,6 proc. respondentų, 2010 m. - tik 35,6 proc.).
Socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto užsakymu apklausą kovo 26 d. – balandžio 3 d. atliko bendrovė „Baltijos tyrimai“. Ji apklausė tūkstantį 15–74 m. amžiaus respondentų. Tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba.
Čigonų padėtis prasta visoje Europoje
Pernai Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros (FRA) atlikta romų padėties 11 valstybių analizė atskleidė niūrią šios etninės grupės atstovų situaciją. Pusė apklaustų romų teigė, kad per pastaruosius metus patyrė diskriminaciją dėl savo kilmės, bet daugiau nei pusė neturi pakankamai žinių apie savo teises, užtikrinamas Bendrijos teisės aktuose.
Lyginant čigonų ir kitų tautybių asmenų socialinę bei ekonominę padėtį užimtumo, švietimo, gyvenamojo būsto ir sveikatos srityse, galima pastebėti didelių skirtumų.
Čigonų kaimynystėje nenorėtų gyventi 62,6 proc. respondentų.
Vidutiniškai tik kas antras romų vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą arba darželį; 9 iš 10 mokyklinio amžiaus vaikų (išskyrus Bulgariją, Graikiją ir Rumuniją) lanko mokyklą. Tolesnio mokymosi rodikliai pastebimai sumažėja baigus privalomą vidurinį ugdymą: tik 15 proc. jaunų pilnametystės sulaukusių romų įgijo aukštesnį vidurinį arba profesinį išsilavinimą.
Mažiau nei trečdalis romų dirba apmokamą darbą; kas trečias yra bedarbis, kiti sakė esantys namų šeimininkai, pensininkai, negalintys dirbti arba dirbantys savarankiškai.
Kas trečias iš 35–54 metų čigonų teigė turintis sveikatos problemų, dėl kurių negali deramai atlikti kasdienių darbų. Penktadalis romų neturi privalomojo sveikatos draudimo arba nežino, ar yra juo draudžiami.
45 proc. romų būstų nėra bent vieno iš pagrindinių namų ūkio patogumų (vidaus virtuvės, tualeto, dušo arba vonios, elektros). Viename kambaryje gyvena daugiau nei du asmenys.
Apie 90 proc. apklaustų romų namų ūkių pajamos yra mažesnės už nacionalinį skurdo lygį. Keturi iš 10 romų nurodė, kad per pastarąjį mėnesį bent kartą kuris nors jų šeimos narys buvo priverstas eiti miegoti nepavalgęs, nes neišgalėjo nusipirkti maisto.
Atliekant tyrimą Bulgarijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Italijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Ispanijoje buvo apklausti 22 203 romų ir ne romų tautybės asmenys.
