Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad ligonis nuo 2012 m. lapkričio iki 2013 m. gegužės 10 d. dirbo Bata mieste. Maliarijos profilaktikai vaistų nevartojo. Būdamas Afrikoje jis susirgo tropine maliarija, jam buvo paskirtas gydymas. Grįžęs į Lietuvą, ligonis gegužės 19 d. vėl pradėjo karščiuoti, todėl kreipėsi medicinos pagalbos.
Įtarus maliariją, jam buvo atliktas kraujo tyrimas ir, aptikus tropinės maliarijos sukėlėjų (P.falciparum), diagnozuota tropinė maliarija. Pradėtas specifinis gydymas.
Maliarija yra gyvybei grėsminga liga, kurią sukelia kraujo pirmuonys (Plasmodium vivax, P.ovale, P.malariae, P.falciparum), pasireiškianti periodiškai pasikartojančiais karščiavimo priepuoliais (dar vadinamus drugio priepuoliais). Paprastai maliarijos sukėlėjus perneša Anohpeles genties uodai.
Uodai užsikrečia įkandę sergantį maliarija žmogų ir kartu su krauju įsisiurbę maliarijos sukėlėjų.
Maliarija – plačiai paplitusi tropiniuose ir subtropiniuose regionuose: Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos teritorijose. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, yra daugiau kaip 100 šalių, kuriose galima užsikrėsti maliarija. Kasmet šia liga suserga 400-500 mln. žmonių, iš kurių 1,5-2 mln. miršta. Didelę jų dalį sudaro vaikai iš subtropinės Afrikos. Šiame žemyne nuo maliarijos kas minutę miršta vienas vaikas.
Plečiantis turizmui, maliarija tampa vis didesne našta keliautojams. Sunkumus kelia ir vis didėjantis maliarijos sukėlėjų atsparumas vaistams, todėl kelionės į kai kurias subtropines šalis darosi vis pavojingesnis. Kasmet apie 125 mln. keliautojų iš viso pasaulio aplanko endemines maliarijos atžvilgiu vietoves, virš 10 tūkst. turistų grįžę namo suserga maliarija.
Daugėjant žmonių, vykstančių į tropinius kraštus, didėja galimybė įvežti maliariją. Jei anksčiau į Lietuvą maliarija buvo įvežama tik jūreivių, tai pastaraisiais metais daugėja turistų, verslininkų, asmenų, išvykusių dirbti, įvežtinės maliarijos atvejų.
ULAC duomenimis, Lietuvoje kasmet užregistruojama įvežtinės maliarijos atvejų. Priežastis – nereguliariai ar visai nenaudojama chemoprofilaktika nuo maliarijos, nepakankama apsauga nuo uodų.
Reguliarus antimaliarinių preparatų vartojimas ir apsisaugojimas nuo uodų įkandimų yra svarbiausios maliarijos profilaktikos priemonės.
