Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) laboratorija informuoja, jog pas juos tarp 190 ėminių aptikti 3 atvejai, sukelti B.1.351 atmainos (kovo 25 d. atliktų tyrimų):
1. Vienas ėminys iš Vilniaus apskrities (kovo 16 d.). Sekoskaitai nusiųstas pakartotinio specialaus atrankinio PGR tyrimo metu nustačius N501Y mutaciją.
2. Vienas ėminys iš Vilniaus apskrities (kovo 20 d.). Į sekoskaitą įtrauktas VULSK laboratorijoje specialaus pakartotinio atrankinio PGR tyrimo metu nustačius E484K mutaciją.
3. Vienas ėminys iš Vilniaus apskrities (kovo 15 d.). Pakliuvo į rutininę sekoskaitos imtį.
„Šios savaitės antradienį (kovo 23 d.) NVSPL pranešė apie du B.1.351 („Pietų Afrikos“) SARS-CoV-2 viruso atmainos atvejus iš Vilniaus (kovo 8 d.) ir Kauno (kovo 2 d.) apskričių aptiktus rutininės sekoskaitos metu. Abu atvejai atitiko atskirus šios atmainos įvežimo epizodus“ – sako genominis epidemiologas dr. Gytis Dudas.
Taip pat VULSK informavo apie 76 naujus atvejus, sukeltus B.1.1.7 atmainos. B.1.1.7 sudaro 67 proc. (64/96) Vilniaus, 40 proc. (2/5) Kauno, 18 proc. (2/11) Alytaus, 13 proc. (4/31) Utenos, 33 proc. (1/3) Tauragės ir 33 proc. (3/9) Panevėžio apskrities ėminių.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto laboratorijoje šią savaitę atliktos sekoskaitos (kovo 25 d. atliktų tyrimų) duomenys rodo, jog tarp 23 ėminių nustatyti 3 atvejai, sukelti B.1.1.7 („britiškos“) atmainos. B.1.1.7 sudaro 50 proc. (1/2) Kauno, 17 proc. (1/6) Marijampolės ir 100 proc. (1/1) Panevėžio apskrities ėminių.
Iš viso iki šiol Lietuvoje, pagal NVSPL koordinuojamą sekoskaitos projektą, atlikta 1821 ėminio sekoskaita ir aptikta 304 B.1.1.7 bei 5 B.1.351 viruso linijos atvejai.
„Pirmiausiai Pietų Afrikos Respublikoje aptikta B.1.351 atmaina yra viena iš kelių šiuo metu rūpestį keliančių SARS-CoV-2 atmainų. Tarp daugelio šios atmainos turimų mutacijų, keletas esančių viruso spyglio (S) baltyme, yra pažymėtinos: N501Y, K417N ir E484K. Dvi iš jų (K417N ir E484K) yra susijusios su sumažėjusiu laboratoriniu antikūnų efektyvumu neutralizuojant virusą. Tai reiškia, kad didėja tikimybė užsikrėsti šia atmaina pakartotinai, jei buvo persirgta kitomis atmainomis (neturinčiomis minėtų K417N ir E484K mutacijų), arba pasiskiepijus šiuo metu registruotomis vakcinomis. Kol kas nėra vienareikšmiškų įrodymų, kad, panašiai kaip B.1.1.7, atmaina B.1.351 plistų greičiau ar sukeltų didesnį mirtingumą“, – pasakoja G.Dudas.
Siekdamos nustatyti „britiškojo“ B.1.1.7 bei „Pietų Afrikos“ B.1.351 variantų paplitimą šalyje bei sudaryti sąlygas operatyviai šių variantų plitimo prevencijai, Santaros klinikos vykdo visų teigiamų SARS-CoV-2 atvejų N501Y, 69-70del bei E484K viruso mutacijų atrankinių tyrimų programą. Minėtą programą planuojama išplėsti visoje Lietuvoje.
