Tačiau pasak Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos vadovės Jurgos Motėjūnaitės, rinkti reikia tik žinomus grybus, kad apsisaugotume nuo galimų apsinuodijimų nevalgomais ar net nuodingais grybais.
Grybą reikia mokėti atpažinti
„Mokytis atpažinti grybus reikia ne tada, kada ruošiamasi grybauti, o dar iki tol. Jei žmogus jau grybauja, jis turi labai gerai pažinti grybus, nes labai greitai galima apsinuodyti. Dažnai mums skambina į laboratoriją ir klausia apibūdinę grybą, ar jis valgomas. Tačiau tokiu atveju aiškiname, kad nė vieno grybo, jei jo žmogus nepažįsta, negalima valgyti, nes telefonu sunku tiksliai apibūdinti, kaip jis atrodo, ir tuo labiau nuspręsti, ar yra valgomas“, – teigia J. Motėjūnaitė.
Ten, kur paplitę lapuočiai, dažniau auga negausiai rudmėsės, kelmučiai.
Paprastai grybai pagal skirtingas grybų rūšis renkami tam tikruose regionuose. Nors didžiausias grybų paplitimas fiksuojamas Varėnos rajone.
„Ten, kur paplitę lapuočiai, dažniau auga negausiai rudmėsės, kelmučiai. Tačiau visur galioja tos pačios grybavimo taisyklės, nes visi grybai turi panašių pusbrolių ar pusseserių, kurie yra nevalgomi ar net nuodingi. Jei grybautojo akis nepatyrusi, nesunku sumaišyti valgomus grybus su nevalgomais. Net ir voveraitė turi nuodingą pusseserę netikrąją voveraitę, kuri auga panašiose vietovėse. Patyręs grybautojas niekada nesumaišys ir išrovęs pamatys, kad voveraitės neryškiai skiriasi spalva ir forma. Tuos skirtumus grybautojas privalo žinoti. Jei žmogus neskiria spalvų, gali būti, kad jis nejaučia skirtumo tarp grybų ir jam iškyla pavojus apsinuodyti“, – įspėja J. Motėjūnaitė.
Populiariausi ir geriausiai atpažįstami grybai – baravykai, lepšiai ir raudonviršiai. Pasak J. Motėjūnaitės, grybais, kurie apačioje turi vamzdelius, sunkiau apsinuodyti, tačiau visuomet išlieka rizika prisirinkti ir nevalgomų grybų.
Nykstantys grybai yra saugomi
Grybams patinka lietus, tačiau per daug lietaus jie irgi nemėgsta. Pasak J. Motėjūnaitės, saikingas lietus ir šiek tiek vėsumos – pats tinkamiausiais oras grybams augti. Karščiai grybams nepatinka.
Yra grybautojų, kurie vaikosi sensacijų ir suradę didįjį kukurdvelkį puola ji rauti, sverti.
„Norėtume įspėti žmones, kad jie nerinktų grybų, kurie įtraukti į Raudonąją knygą. Yra grybautojų, kurie vaikosi sensacijų ir suradę didįjį kukurdvelkį puola ji rauti, sverti. Toks grybas kartais užauga beveik krepšinio kamuolio dydžio. Reikia leisti šiems grybams ramiai augti. Žmonės nepasidomi, kad tokių grybų rinkti negalima. Tačiau internete yra nykstamų grybų sąrašas, kurį grybautojams reikėtų žinoti. Yra ir valgomų retų grybų, kuriuos rinkti draudžiama“, – teigia J. Motėjūnaitė.
Pasak mikologės, grybautojai miške turi būti atsakingi ir grybus rauti atsargiai, kad nebūtų pažeistos samanos. Jokiu būdu negalima rauti mažų vaisiakūnių – reikia jiems leisti normaliai užaugti.
Nuodingi grybai gali būti skanūs
Vienas nuodingas grybas gali net visą puodą verdamų grybų sugadinti. Tačiau įdomiausia tai, kad nevalgomi ar nuodingi grybai neišsiskiria jokiais nemaloniais kvapais, yra labai panašūs į valgomus, o išvirti yra skanūs. Tik vėliau apsinuodijęs žmogus supranta, kad grybai buvo nuodingi.
Yra aitrusis baravykas, kurį įsidėjus į krepšį apkarsta visi kiti grybai.
„Yra aitrusis baravykas, kurį įsidėjus į krepšį apkarsta visi kiti grybai. Jie nebus nuodingi, tačiau jų nebus įmanoma valgyti dėl kartumo. Kartais tikrinama sidabro šaukšteliu, kuris pajuoduoja verdant netinkamus grybus, bet vis dažniau pastebime, kad nei kvapas, nei kartumas neišduoda, ar grybas valgomas. Vienintelis būdas apsisaugoti nuo nuodingų grybų – pažinti grybus ir rinkti tik gerai žinomus“, – dar kartą pabrėžia J. Motėjūnaitė.
Surinktus grybus reikia mokėti ir paruošti. Pasak J. Motėjūnaitės, net ir kai kuriuose valgomuose grybuose yra šiek tiek toksinų, kurie verdant skyla. Grybuose gali būti sunkiųjų metalų, priklausomai nuo vietos, kurioje jie buvo rinkti. Dažniausiai nuvirus ta koncentracija sumažėja.
„Jokiu būdu negalima valgyti neapdorotų grybų. Įprastiniai grybų paruošimo būdai – džiovinimas, marinavimas, sūdymas, šaldymas, konservavimas. Vienas pavojingiausių grybų paruošimo būdų – konservavimas be rūgšties. Tada kyla pavojus, kad grybuose, pažeidus gaminimo technologiją, gali atsirasti botulino lazdelių, nuo kurių galima nusinuodyti“, – sako grybų žinovė.
Grybai gali migruoti?
Užkietėjęs grybautojas Romualdas Baliutavičius grybauja beveik ištisus metus. Praėjusių metų grybavimo sezoną užbaigė šių metų 9 dieną ir, kaip įprasta, jau balandžio mėnesį vėl pradėjo grybauti.
Šiemet ir kiti grybai pradėjo augti labai anksti. Jau pasirodė pirmieji raudonviršiai, baravykai ir lepšiai.
R. Baliutavičius juokauja, kad ateis laikas, kai bus galima grybauti visus metus, nes šiltos žiemos netrukdo jiems augti.
Be to, patyręs grybautojas pastebi, kad prieš dešimtmetį grybautose vietose dabar jau sunku surasti grybų, nes pasirodo, kad šie migruoja: vienur jų atsiranda daugiau, kitur jų sumažėja.
„Voveraites grybautojai pradeda rinkti po Joninių. Tačiau šiemet buvo gana šilta ir pakako drėgmės, todėl jau nuo birželio vidurio pradėjome jas rinkti. Iš pradžių jų nebuvo daug, bet dabar visiems užtenka. Mažų voveraičių nerenkame, paliekame jas augti, nes vietos žinomos ir į jas vėl sugrįžtame. Šiemet ir kiti grybai pradėjo augti labai anksti. Jau pasirodė pirmieji raudonviršiai, baravykai ir lepšiai. Radome vieną ir šilbaravykį. Jau auga ir rudmėsės, kurios pasirodydavo tik rudenį“, – sako grybautojas.
R. Baliutavičius per metus grybauti į mišką važiuoja keliasdešimt kartų, todėl žino, kurioje miško dalyje kokie grybai auga. Jis primena, kad visi gamtos prieglobstyje turėtų jaustis kaip savo namuose, visuomet išsivežti visas šiukšles.
