Sekmadienį Vyriausybėje surengta spaudos konferencija dėl Lietuvos Vyriausybės veiksmų Rusijai užpuolus Ukrainą.
Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, pabėgėlių skaičiai didėja gana sparčiai, todėl daugėja ir darbo bei procesų, kuriuos reikia pagreitinti, pavyzdžiui, migracijos procesai arba buitiniai procesai, ieškant būsto ar pasiūlant kitų būtinų dalykų.
Pirmadienį I.Šimontytė vyks į Lenkiją, kur vyks Liublino trikampio susitikimas. Su Lenkijos ir Ukrainos vyriausybių vadovais bus rengiamas pasitarimas dėl paramos Ukrainai.
Lietuvoje jau 11 tūkst. pabėgėlių
Iš viso skaičiuojama, kad į Lietuvą jau atvyko apie 11,3 tūkst. pabėgėlių. Dalis jų jau apsistojo pas gimines, draugus.
4700 pabėgėlių Lietuvoje apgyvendinta per organizaciją „Stiprūs kartu“, iš jų 1700 yra vaikai. Kiti pabėgėliai dar laukia registracijos centruose. Kai kurie čia ir miega. Numatyta, kad kai kuriems gali tekti centruose praleisti ir kelias paras. Įvertinta, kad tie, kas turėjo giminių Lietuvoje – pas juos ir apsigyveno, todėl ateityje teks labiau pavargti ieškant būsto.
Kasdien organizacija „Stiprūs kartu“ atsako į maždaug 600 skambučių. Vien prie telefonų dirba 27 žmonės.
Jau kurį laiką Lenkijos pasienyje prie Ukrainos įkurtas „Stiprūs kartu“ pabėgėlių centras, kasdien išsiunčiami 4 autobusai į Lietuvą.
Išspręsti ir teisiniai klausimai dėl butų pabėgėliams – paruoštos tipinės nuomos sutartys. Mažiausias laikotarpis, kuriam siūloma priimti pabėgėlius – vienas mėnuo.
Šiuo metu sunkiausiai rasti butų Vilniuje ir Klaipėdoje. „Idealus atvejis – tuščias butas mieste arba miestelyje. Todėl, kad vaikams reikalinga infrastruktūra, nes jie lankys ir būrelius, ir mokyklas, darželius“, – kalbėjo organizacijos „Stiprūs kartu“ atstovas Edmundas Jakilaitis.
Kalbėdamas apie situaciją Lenkijoje, kurios sieną jau kirto beveik 2 mln. pabėgėlių, E.Jakilaitis teigė, kad situaciją sunku nupasakoti.
„Kas nematė – žodžiais nenupasakosi. Matyt, keliais aukštais jie ten gyvena – mokyklų salėse, maniežuose, stadionuose. Įsivaizduokime, kad gali gulėti tūkstantis žmonių o vieną kontrolės postą pereina 10 tūkstančių. Neįsivaizduojami dalykai. Antisanitarija ir taip toliau“, – pasakojo E.Jakilaitis.
Jis pabrėžė, kad savanorystė – graži ir prasminga veikla, tačiau ir brangi, nes tenka pirkti paslaugas rinkos kainomis. Suskaičiuota, kad Lenkijoje veikiančio centro pabėgėliams diena kainuoja apie 16 tūkst. eurų. Numatyta, kad jis funkcionuos bent iki kovo 23-iosios.
Nuo karo – tik su viena rankine
Lietuvos Raudonasis kryžius darbus koordinuoja kartu su „Caritu“, „Maisto banku“, „Maltiečiais“, „Gelbėkit vaikus“.
„Vaizdas, tikrai nuoširdžiai pasakysiu, yra sukrečiantis ir savanoriams nėra lengva“, – kalbėjo Lietuvos Raudonojo kryžiaus vadovė Kristina Meidė. Anot jos, per parą jau registruojama apie 1000 pabėgėlių.
Reikės ne tik daugiau savanorių, bet ir pačios pagalbos. Šiuo metu yra apie 3000 savanorių, tačiau jų reikės dar daugiau. Iš viso norą padėti pareiškė beveik 12 tūkst. savanorių. Beveik 5 tūkst. yra paruošti ir galės pakeisti pavargusius.
Jau surinkta per 2,5 mln. eurų paramos, išleista apie 1,2 mln. eurų higienos ir maisto paketams.
K.Meidė neslėpė, kad savanorių darbas varginantis ir emocine prasme. Nuo sukrečiančių istorijų ir jiems reikia pagalbos.
„Tu matai tas moteris su vaikais, palikusias vyrus ginti tėvynę ir viską, ką užgyveno, ką sutaupė. Atvyko tik su rankine, kur kažką įsimetė vaikams, ir neturi nei šepetėlio, nei kažkokio rūbo pasikeisti. Kai matai tiek skausmo, kai reikia užjausti, – matyt, tos pagalbos tuoj reikės mūsų savanoriams“ – pasakojo K.Meidė.
Registracijos centruose trūksta darbuotojų
Į Lietuvą, pradiniais duomenimis, jau atvyko apie 10 tūkst. pabėgėlių iš karo siaubiamos Ukrainos. Registracijos centruose, kur tvarkomi jų dokumentai – apgultis. Trūksta darbo rankų, specialistų, susidariusios eilės. Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, trūksta beveik 300 darbuotojų, o savanoriai tokiam darbui netinka.
Todėl prašoma valstybės institucijų pagalbos, nes tam, kad žmonės galėtų dirbti su MIGRIS sistema, jie pirmiausiai turi būti valstybės tarnautojais.
Registracijos centruose pabėgėliai iš karto gauna pažymėjimus, kurie leidžia ieškoti darbo ir gauti socialines garantijas. Artimiausiomis dienomis Vilniuje, Šiauliuose, Kaune ir Klaipėdoje planuojama atverti naujus registracijos centrus pabėgėliams iš karo.
