SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Galina Zagrebnevienė sakė, kad maždaug prieš valandą iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos gautas patvirtinimas dėl užsikrėtimo beždžionių raupais.
Nurodyta, kad susirgęs – 40–49 metų amžiaus grupei priklausantis vyras, Lietuvos pilietis, atvykęs į mūsų šalį iš kitos Europos valstybės.
Šiuo metu SAM neturi informacijos, ar ligonis išleistas gydytis namo. Pirminė informacija buvo, kad jo ligos forma lengva, jį planuota išleisti gydytis ambulatoriškai.
G.Zagrebnevienė aiškino neturinti informacijos, kaip žmogus užsikrėtė.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė sakė, kad gavus informaciją apie patvirtintą beždžionių raupų atvejį aiškintasi, kas turėjo sąlytį su susirgusiuoju.
Asmenų iš viso buvo penki. Esą tai – nedidelės rizikos asmenys, nes pajutęs pirmuosius simptomus užsikrėtęs vyras su niekuo nebendravo.
Jiems pateikta atmintinė, kaip elgtis. Sąlytį turėję žmonės 21 dieną turės stebėti savo sveikatos būklę, ar nesivysto beždžionių raupai.
Daugiausia tarp užsikrėtusių – jaunų vyrų
Daugiausia beždžionių raupai plinta tarp vyrų, nurodžiusių, kad turėjo lytinių santykių su vyrais.
„Ir dažniausias amžius – 30–40 metų“, – nurodė SAM atstovė.
Tačiau ši liga plinta ir kitose amžiaus grupėse, tarp vaikų. Tai rodo, kad ji gali plisti ir per buitinį kontaktą, t.y. jeigu užsikrėtusių yra namų ūkyje, šeimoje ir yra glaudus fizinis kontaktas su sergančiuoju arba jo daiktais.
„Taigi iš to išplaukia, kad didžiausią riziką užsikrėsti turi asmenys, kurie kartu gyvena su žmogumi, kuriam įtariami arba diagnozuoti, patvirtinti beždžionių raupai. Taip pat daug lytinių partnerių, atsitiktinių lytinių santykių turintys asmenys. Aišku, seksualinis partneris, asmenys, gyvenantys kartu su sergančiu asmeniu, kurie galbūt dalijasi drabužiais, patalyne, indais ir taip toliau.
Yra pažymimi sveikatos priežiūros darbuotojai, slaugantys, prižiūrintys beždžionių raupais sergantį asmenį, kai nenaudojamos arba netinkamai naudojamos asmens apsaugos priemonės. Aišku, riziką turi asmenys, kurie keliauja į endemines Centrinės ir Vakarų Afrikos šalis, kur galimai turi, turės arba turėjo kontaktą su sergančiais gyvūnais“, – aiškino G.Zagrebnevienė.
Iš viso šiuo metu pasaulyje užregistruota kiek daugiau nei 23 tūkst. beždžionių raupų atvejų. Didžioji jų dalis – Europoje.
Inkubacinis ligos periodas, pasak G.Zagrebnevienės, ilgas – nuo 5 iki 21 dienos.
Pagrindinės prevencijos priemonės – kuo greičiau nustatyti užsikrėtusį asmenį, turėjusius su juo sąlytį ir izoliuoti juos.
Gyventojams rekomenduojama vengti neapsaugoto sąlyčio su užsikrėtusiais, saugiai tvarkyti ligonių rūbus, dezinfekuoti rankas ir panašiai.
Vakcinų Lietuva dar negavo
Lietuva yra užsisakiusi vakcinos nuo beždžionių raupų – apie 1400 dozių. Kol kas jos mūsų šalyje nėra, jos tiekimas vėluoja.
Tačiau, kaip sakė G.Zagrebnevienė, planuojama, kad ji bus pristatyta per rugpjūtį.
Planuojama, kad jos bus naudojamos sąlytį su užsikrėtusiais turėjusiems asmenims, taip pat sveikatos priežiūros specialistams.
Dauguma atvejų – Europoje
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo gegužės pradžios visame pasaulyje už Afrikos ribų nustatyta daugiau kaip 18 tūkst. beždžionių raupų atvejų, dauguma jų – Europoje.
PSO beždžionių raupų protrūkį yra pripažinusi tarptautinio masto ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija. Tai yra aukščiausio laipsnio pavojaus signalas, kokį tik gali paskelbti ši Jungtinių Tautų agentūra.
Kaip liepą skelbė SAM, Lietuva yra užsisakiusi apie 1,4 tūkst. vakcinų nuo šios ligos dozių.
Tuomet teigta, kad skiepijami būtų kontaktiniai asmenys po turėto didelės rizikos sąlyčio, prevenciškai pasiskiepyti galimybės nebus.
Beždžionių raupai yra labai panašūs į raupus, nuo kurių pasaulyje kasmet mirdavo milijonai žmonių, kol 1980 metais ši liga buvo išnaikinta. Tačiau beždžionių raupų simptomai yra daug švelnesni.
Sergantiesiems beždžionių raupais pasireiškia tokie simptomai kaip karščiavimas, raumenų skausmas, limfmazgių patinimas, šaltkrėtis, išsekimas ir į vėjaraupius panašus bėrimas ant rankų ir veido.
Virusas gali būti perduotas per odos pažeidimus, oro lašeliniu būdu, per bendrai naudojamus daiktus, tokius kaip patalynė ir rankšluosčiai.
Specifinio beždžionių raupų gydymo nėra, bet nustatyta, kad skiepai nuo raupų maždaug 85 proc. veiksmingumu apsaugo nuo beždžionių raupų.
Lietuvoje nuo raupų neskiepijama maždaug nuo 1980-ųjų.
Liga paprastai savaime praeina po dviejų–trijų savaičių, kartais užsitęsia iki mėnesio.
Pasaulyje daugėjant užsikrėtimo atvejų, PSO trečiadienį paragino šiuo metu labiausiai nuo viruso kenčiančią grupę – vyrus, turinčius lytinių santykių su vyrais, – riboti savo lytinių partnerių skaičių.
Nustatyta, kad Danijos vaistų gamintojos „Bavarian Nordic“ vakcina nuo raupų, kuria Jungtinėse Valstijose prekiaujama pavadinimu „Jynneos“, o Europoje – „Imvanex“, taip pat apsaugo nuo beždžionių raupų.
