Už tai balsavo 58 Seimo nariai, prieš buvo 11, susilaikė 19 politikų.
„Visos šitos reformos esmė yra daugiau teisingumo. Argi dabar yra daugiau teisingumo, kai turime visiškai nesubalansuotus teisėjų darbo krūvius, kai teisėjai į darbo vietas važinėja iš kitų miestų, kai reikia išlaikyti infrastruktūrą, kuri nėra reikalinga teisingumui vykdyti? Visos šitos problemos yra sprendžiamos“, – sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Po reformos vietoj šiuo metu veikiančių 12 apylinkių teismų ir 48 teismo rūmų liks 11 apylinkių teismų ir 24 teismo rūmai.
Sujungus teismų rūmus, liks veikti 44 teismų pastatai: dalis iki šiol buvusių savarankiškų rūmų bus prijungti prie kitų teismo padalinių, atsisakoma Pasvalio, Skuodo, Pakruojo, Akmenės ir Lazdijų teismų pastatų. Plungės apylinkės teismo rūmus nuspręsta išdalinti Klaipėdos ir Telšių apylinkių teismams.
Teisingumo ministerija pabrėžia, kad bus apjungiamos apylinkių teismų rūmų veiklos teritorijos, tačiau daugeliu atvejų išliks buvusių teismo rūmų pastatai, juose vyks teismo posėdžiai.
Numatyta, kad nuo centrinių teismo rūmų iki kitų to paties teismo rūmų būtų ne daugiau kaip 60 km, išskyrus nereikšmingus skirtumus, išvystyta patogi susisiekimo infrastruktūra.
Reforma siekiama suvienodinti teisėjų darbo krūvį, sudaryti galimybes visiems teisėjams turėti specializaciją, tai yra, nagrinėti tik baudžiamąsias arba civilines bylas. Šios galimybės dabar nėra itin mažuose rūmuose, kur dirba du–trys teisėjai.
Be to, priimti Civilinio proceso kodekso pakeitimai, kurie leis didžiąją dalį rašytinio proceso tvarka nagrinėjamų bylų automatizuotai paskirstyti visiems apylinkių teismams, įvertinus jų krūvį.
Teismų rūmų pertvarką daugiausia kritikavo Seimo nariai, kandidatuojantys tose vienmandatėse apygardose, kur teismų rūmų nebeliks.
„Reforma reikalinga, šiek tiek sulyginti teismų krūvius ir aptarnaujamas teritorijas pagal gyventojų skaičius tikrai reikia, bet aš stebiuosi, kad (Seimo Teisės ir teisėtvarkos – BNS) komitetas kaip gavo iš darbo grupės, kur diriguoja ponia (Sigita) Rudėnaitė (Teismų tarybos pirmininkė – BNS), taip visiškai nesiklauso racionalių argumentų“, – sakė Plungėje kandidatuojantis pirmasis parlamento vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma.
„Tikrai buvo galima tą reformą padaryti protingiau, atsižvelgiant į egzistuojančias prokuratūrų ribas, policijos sistemą, o ne pasakyti, kaip ponia Rudėnaitė pradžioj sakė, kad visi kiti turės prisitaikyti, teismai yra svarbesni. Savo struktūras turės keisti prokuratūra, policija, keisime informacines sistemas vien dėl to, kad suskaičiuoti tokie formalūs skaičiai – ne mažiau kaip 20 teisėjų, 60 kilometrų, sumaišomos ir regionų, ir apskričių ribos“, – tvirtino jis.
Pasvalyje į Seimą išrinktas konservatorius Antanas Matulas teigė, kad reforma daroma neatsižvelgiant į vietos realijas.
„Pertvarka daroma dėl nesuvokiamų kriterijų. Pasvalyje bylų skaičius yra didesnis nei aplinkiniuose teismuose, Pasvalys yra šalia kelio „Via Baltica“, kur aktyviai veikia muitinė, sulaikoma daug įtariamųjų ir reikalingas teismo sprendimas. Policijai visai nepatogu važiuoti į Biržus, bent jau būtų pasiūlyta į Panevėžį“, – sakė parlamentaras.
Politikas įspėjo kolegas, kad po šio sprendimo nuvykę pas rinkėjus jie nebeturės teisės reikšti rūpesčio regionų plėtra, ir žadėjo paviešinti visų palaikiusiųjų reformą pavardes.
„Pasvalyje turime tik du teisėjus, negalime užtikrinti jų specializacijos, tie patys teisėjai nagrinėja civilines, baudžiamąsias ir administracines bylas, žmonės, kurie tame regione gyvena, negali tikėtis, kad jų byla nukeliaus pas teisėją, kurio jie nežinos, ir ne, žmogui nenutols teisingumas. Jau dabar kalbame su merais, jau dabar numatomos salės, teismas atvažiuos pas žmogų, ne žmogui reikės važiuoti iki kito miesto“, – tvirtino teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
„Pagrindinis dalykas – leisimės specializuotis teisėjams, užtikrinsime, kad net regione, ar tai būtų Pakruojis, Pasvalys ar bet kuris kitas miestas, žmonės gaus vienodos kokybės teisingumą, ir būtent tai, tikiu, praturtina mūsų regionus“, – teigė ji.
Pokyčiai apylinkių teismuose turėtų įsigalioti nuo kitų metų liepos.
Teisėjų tarybos ir Nacionalinės teismų administracijos skaičiavimais, įgyvendinus reformą iki 2026 metų bus sutaupyta apie 4,3 mln. eurų.
