Iki šiol šalyje nacionalinių emocinės paramos linijų, skirtų tik vyrams, nebuvo.
Kaip BNS sakė „Nelik vienas“ linijos įkūrėja, Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro direktorė Dalia Puidokienė, telefoninės konsultacijos skambinantiesiems teikiamos jau kiek daugiau nei mėnesį.
Linija veikia darbo dienomis nuo vidurdienio iki 18 valandos. Operatyvią emocinę paramą teikia šeši specialiai apmokyti konsultantai, jie skambinančiuosius gali nukreipti linijos teisininko ar psichologų konsultacijoms.
„Šiai dienai turime aštuonis vyrus, kuriems reguliariai teikiama ilgalaikė psichologinė pagalba“, – teigė ji.
Pasak D.Puidokienės, iki šiol skambinę vyrai dažniausiai kalbėjo apie karantiną ir dėl to atsirandančius sunkumus.
„Vienas žmogus skambino dėl to, kad susirgo ir išgyveno nerimą, baimę, norėjo su kažkuo pasikalbėti, pasidalyti savo situacija. Kiti taip pat skambina dėl santykių, ką ir buvo galima nuspėti, kalbant su kitomis linijomis. Žinau, kad netekties tema kelis kartus buvo“, – pasakojo linijos įkūrėja.
Anot jos, Lietuvoje dar vyrauja stereotipinė – neklystančio, neabejojančio, neverkiančio – vyro samprata, tačiau statistika rodo, kad vyrai šalyje žudosi kelis kartus dažniau nei moterys.
Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenis, 2017 metais nusižudė 153 moterys ir 595 vyrai.
Tuo metu „Vyrų linija“ skaičiuoja antrą veiklos mėnesį. Kaip BNS teigė šios linijos įkūrėja psichologė Dovilė Bubnienė, per tą laiką specialistai praleido kiek daugiau nei 200 valandų, konsultuodami emocinės paramos ieškančių vyrų.
„Dažniausiai vyrai šiuo metu kalba apie dabartinę situaciją – darbų praradimą, finansinę padėtį. Taip pat visą laiką eina linija tarp asmeninių santykių ir patiriamo streso, priklausomybių. (...) Kai žmogus paskambina, dažniausiai jaučiamas yra liūdesys ar neviltis, bejėgiškumas“ – teigė ji.
Telefoninę konsultaciją skirtingu metu teikia šeši specialistai. Jiems talkina ir kiek daugiau nei dešimt įvairių sričių savanorių, kuriems emocinės paramos siekiantys vyrai gali parašyti elektroninį laišką.
Anot D.Bubnienės, šiems žmonėms buvo surengti trumpi pirminiai psichologinės paramos mokymai, o atrašydami į laiškus jie taip pat gali konsultuotis su linijoje dirbančiais specialistais.
„Jei linija veiks, o savanorių tinklas plėsis, tikrai turėtų būtų nuolatiniai mokymai organizuojami“, – kalbėjo psichologė.
Svarstytų galimybę apjungti pajėgas
Ir „Nelik vienas“, ir „Vyrų linija“ įkurtos gavus finansavimą iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM).
„Karantino metu išaugo psichologinės pagalbos ir emocinės paramos poreikis šalies gyventojams. 2020 metų viduryje nuspręsta finansuoti ir konsultacines paslaugas vyrams, nes jie, kaip ir moterys, kenčia nuo prastos emocinės sveikatos, tačiau kur kas rečiau kreipiasi pagalbos“, – BNS sakė SADM atstovė Edita Banienė.
Ir nors kol kas emocinės paramos linijos finansavimą yra gavusios iki šių metų pabaigos, jos savo veiklą bet kokiu atveju tęsti planuoja ir kitąmet.
„Šiuo metu ieškome paramos, atsiranda po truputį ir rėmėjų“, – sakė D.Puidokienė.
Pasak D.Bubnienės, jei nepavyktų rasti rėmėjų ar gauti paramos iš ministerijos, specialistai darbą tęstų savanoriškais pagrindais.
„Nelik vienas“ linijos įkūrėja teigė, kad ateityje svarstytų apjungti pajėgas su „Vyrų linija“.
„Tikrai būtų labai protinga ateity vienytis, sėstis kartu prie stalo ir kalbėtis, kaip būtų galima tas pagalbos formas apjungti, turėti ne kelias, o vieną liniją, dirbti apskritą parą“, – kalbėjo D.Puidokienė.
„Apsijungus pajėgas, galima būtų teikti stipresnę, efektyvesnę, kokybiškesnę pagalbą vyrams“, – pridūrė ji.
D.Bubnienė sutinka, kad jungti pajėgas „būtų logiška“, tačiau pabrėžia, jog siektų išsaugoti „Vyrų linijos“ prekės ženklą.
