Kadangi laivas plaukioja su Lietuvos vėliava, šalies tarnybos aiškinasi šį įvykį, pranešė LRT.
Žemės ūkio ministras teigia, kad galimos sankcijos ir nuobaudos įmonei paaiškės vėliau.
Nurodoma, kad tralerio „Margiris“ žuvys Biskajos įlankoje yra susitelkusios į maždaug 3 tūkst. kvadratinių metrų plotą, o iš viso jame apie 100 tūkst. negyvų žuvų.
Daugiau naujienų apie įvykį pateikia britų naujienų portalas „The Guardian“.
Pasak „The Guardian“, „Margiris“ priklauso Nyderlandų bendrovei ir yra antras pagal dydį pasaulyje žvejybinis laivas.
Vandenyne iš laivo pamestų žuvų susidarė plūduriuojantis „kilimas“, kurį pastebėjo aplinkosaugininkai.
Prancūzijos jūrų reikalų ministrė Annick Girardin negyvų žuvų nuotraukas pavadino „šokiruojančiomis“ ir paprašė nacionalinės žvejybos stebėsenos institucijos pradėti tyrimą.
Europos aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės komisaras Virginijus Sinkevičius taip pat teigė norintis gauti „išsamią informaciją ir įrodymus apie šią situaciją“.
Apie tai, kad dėl pamestų žuvų kaltas plyšęs tinklas, pranešė Pelaginių žuvų žvejybos šaldiklių-tralerių asociacija (Pelagic Freezer-Trawler Association, PFA), kuri atstovauja „Margirio“ savininkams. Savo pranešime asociacija pavadino žuvų pametimą „labai retu įvykiu“.
„Laikantis ES teisės reikalavimų, įvykis buvo užfiksuotas laivo žurnale, apie jį pranešta valdžios institucijoms Lietuvoje, su kurios vėliava plaukioja laivas“, – teigė pranešimas.
Pirmąsias negyvų žuvų nuotraukas paskelbė nevyriausybinės jūrų apsaugos organizacijos „Sea Shepherd“ Prancūzijos padalinys.
Nuotraukose matyti vandenyno paviršius, padengtas negyvų žydrųjų merlangų sluoksniu. Šios žuvys yra menkių porūšis, naudojamas masinėje žuvų pirštelių, žuvų taukų bei patiekalų iš žuvų gamyboje.
„Margiris“ ir panašūs traleriai naudoja ilgesnius negu kilometras žvejybos tinklus ir apdirba pagautas žuvis tiesiog laivuose esančiuose fabrikuose. Tokią praktiką stipriai kritikuoja aplinkosaugininkai.
Dar 2013 m. tuomet Briuselyje dirbusi ES vandenynų politikos direktorė Saskia Richartz tvirtino, kad tokie laivai kaip „Margiris“ žuvų atsargoms pasaulyje kelia didelę grėsmę.
Anot moters, dėl tokių laivų bei žvejybos perviršio vis daugiau žvejų pasaulyje netenka darbo, 30 proc. darbų šiame sektoriuje dingo, nes paprasčiausiai išseko žuvies atsargos. Be to, 20-yje laivų dirba gerokai daugiau žmonių nei viename „Margiryje“, jo tarša daug didesnė nei mažųjų. Laivai-milžinai nepaiso, kad į jų tinklus patenka ruoniai, delfinai, vėžliai.
Po aktyvistų protestų „Margiris“ 2012 m. buvo priverstas palikti Australijos vandenis. Pagal suteiktą kvotą laivas vandenyne galėjo sužvejoti 18 tūkst. tonų žuvies, bet po visuomenės nepasitenkinimo tuometinis Australijos aplinkos apsaugos ministras Tony Burke‘as uždraudė laivui žvejoti Australijos vandenyse.
Puslapio marinetraffic.com informacija penktadienį rodė, kad traleris, kuris priklauso Nyderlandų bendrovei „Pareviliet & Van der Plas“ ir plaukioja su Lietuvos vėliava, vis dar žvejoja prie Prancūzijos krantų.
