Žiemos laikas galios iki kovo pabaigos.
Nors Lietuvos valdžios atstovai tikisi, kad tai vienas paskutinių kartų, kai reikės sukti laikrodį, įtikinti partnerių Europoje atsisakyti laiko sukiojimo kol kas dar nepavyksta.
Europos Komisija ir Europos Parlamentas remia idėją atsisakyti laikrodžių sukiojimo dukart per metus, bet dauguma valstybių narių sprendimui kol kas nepritaria.
Šių metų kovą Europos Parlamentas pritarė pasiūlymui, kad šalys narės laiko nebesukiotų nuo 2021 metų. Siūloma, kad paskutinį kartą laikrodžiai ES valstybėse, pasirinkusiose vasaros laiką, būtų persukti paskutinį 2021 metų kovo sekmadienį, o pageidaujančios pasilikti žiemos laiką, tą padarytų 2021-ųjų paskutinį spalio sekmadienį.
Tačiau didesnė dalis valstybių narių nori, kad Europos Komisija pateiktų išsamesnį poveikio vertinimą, taigi daug kas priklausys nuo gruodį darbą pradėsiančių naujųjų eurokomisarų požiūrio.
„Pažymėtina, kad nedaug valstybės narių demonstruoja realias pastangas veikti – pavyzdžiui, Baltijos šalys ir Suomija atliko nuomonių apklausas ir konsultacijas bei apsikeitė šia informacija tarpusavyje“, – komentare BNS nurodė Susisiekimo ministerija.
„Lietuvos nuomone, daug aktualiau būtų priimti direktyvą ir joje numatyti konkretų terminą, kuomet laiko sukiojimas būtų sustabdytas. Tai paskatintų valstybes nares greičiau ieškoti susitarimo ir suderinti savo laiko juostas tarpusavyje. Pažymėtina, kad Lietuvos nuomonė iš esmės atitiktų EP priimtą poziciją“, – rašoma jame.
Galiojant žiemos laikui, šviesusis paros metas ryte prasideda anksčiau ir vakare trunka trumpiau, lyginant su vasaros laiku.
Žiemos ir vasaros laiką nuspręsta įvedinėti, kad būtų geriau išnaudojamas šviesusis paros metas. Kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai.
