„Patiriu tiek daug diskriminacijos, grasinimų ir smurto, kad tai tapo mano kasdienybe“, – tyrimo ataskaitoje cituojamas 25-erių translytis biseksualus respondentas iš mūsų šalies.
Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko 15min.lt išreiškė susirūpinimą, kad būtent mūsų šalyje buvo užfiksuotas didžiausias diskriminavimo ir priekabiavimo mastas. Vienintelis Kipras aplenkė Lietuvą pagal diskriminaciją priimant į darbą.
 |
| Vytauto Valentinavičiaus nuotr./Vladimiras Simonko |
„Ypač šokiruoja nepakanta vidurinėse mokyklose. Lietuvos respondentai dažniausiai visoje ES priversti slėpti savo tapatybę švietimo įstaigose“, – pažymėjo V.Simonko.
61 proc. apklaustų LGBT žmonių Lietuvoje užsiminė patyrę diskriminaciją arba priekabiavimą. 27 proc. respondentų jautėsi diskriminuojami ieškodami darbo (tiek pat ir Latvijoje, dar didesnis rezultatas – 30 proc. – užfiksuotas vieninteliame Kipre).
Lietuvoje prasčiausia situacija užfiksuota ir kalbant apie diskriminaciją kitose srityse – 42 proc. apklaustųjų prisipažino per pastaruosius metus bent kartą jautęsi diskriminuojami.
„Vyriausybė turi nedelsdama reaguoti į šios apklausos rezultatus ir proaktyviai įgyvendinti nepakantumo mažinimo priemones, – teigė LGL vadovas. – Homofobija ir transfobija – dažna savižudybių priežastis. Todėl, tikimės, ir prezidentė, neseniai išreiškusi poziciją dėl savižudybių prevencijos, neliks nejautri LGBT piliečių padėčiai šalyje.“
Penktadienį, Tarptautinę dieną prieš homofobiją (angl. IDAHO), jis dalyvaus Nyderlandų vyriausybės surengtoje tarptautinėje konferencijoje Hagoje, kur bus pristatyti tyrimo rezultatai. Kovojant su diskriminacija seksualinės orientacijos ir lytinio tapatumo pagrindu, gegužės 17-oji minima kaip Tarptautinė diena prieš homofobiją ir transfobiją. Ji primena 1990 m. šią dieną priimtą Pasaulio sveikatos organizacijos sprendimą išbraukti homoseksualumą iš ligų sąrašo.
Mokykloje reikia slėptis
Apklausą atliko ES Pagrindinių teisių agentūra (FRA). Ji internetu apklausė 93 079 suaugusius LGBT asmenis, gyvenančius visoje ES ir Kroatijoje, kuri nuo liepos 1 d. taps 28-ąja organizacijos nare. Tai yra didžiausia iki šiol Bendrijos teritorijoje atlikta apklausa apie neapykantos nusikaltimus ir diskriminaciją.
„LGBT asmenys kasdieniame gyvenime negali būti savimi, – teigiama FRA pranešime. – Dauguma savo tapatybę slepia ir kenčia atskirtį ar net gyvena nuolatinėje baimėje, kiti yra diskriminuojami, prieš juos net smurtaujama dėl to, kas jie yra.“
FRA direktorius Mortenas Kjaerumas: „Kiekvienas turėtų jaustis laisvas būti savimi savo namuose, darbe, mokykloje ir viešumoje, tačiau tai dažnai neįmanoma lesbietėms, gėjams, biseksualams ir translyčiams žmonėms.“
Pasak tyrėjų, gauti duomenys rodo, jog LGBT žmonių pagrindines teises būtina remti ir saugoti, kad jie, kaip ir kiti žmonės, galėtų gyventi oriai.
„Kiekvienas žmogus turėtų jaustis laisvas būti savimi savo namuose, darbe, mokykloje ir viešumoje, tačiau akivaizdu, kad tai dažnai neįmanoma lesbietėms, gėjams, biseksualams ir translyčiams žmonėms, – pranešime cituojamas FRA direktorius Mortenas Kjaerumas. – FRA apklausos rezultatai atskleidžia Europos LGBT bendruomenėje įsigalėjusią baimę, atskirtį ir diskriminaciją.
Visoje ES turime veikti išvien, kad įveiktume kliūtis, nugalėtume neapykantą ir sukurtume visuomenę, kurioje lygias teises turėtų visi, nepaisant seksualinės orientacijos ar lyties tapatybės.“
Apklausa atskleidė, kad du iš trijų apklausos dalyvių mokykloje slėpė arba maskavo savo tapatybę. 60 proc. nurodė, kad apie juos buvo nepalankiai kalbama arba priešiškai elgiamasi dėl to, kad buvo gėjai, lesbietės, biseksualai ar translyčiai žmonės. 81 proc. respondentų (daugiausiai ES) prisiminė, kad tai patyrė kiti LGBT jaunuoliai.
Todėl, FRA atstovų teigimu, ES valstybėms svarbu užtikrinti, kad LGBT paaugliai mokyklose jaustųsi saugiai, nes dažnai kaip tik šioje aplinkoje prasideda jų neigiama patirtis, formuojasi priešiškos visuomenės nuostatos ir patiriama atskirtis. Siūloma įvairiomis kampanijomis ugdyti mokytojų ir moksleivių sąmoningumą, o specialiomis priemonėmis kovoti su homofobiškomis patyčiomis.
Nors lygybė ir pagarba yra pagrindinės ES vertybės, trys ketvirtadaliai apklausos dalyvių įsitikinę, kad jų šalyje įsigalėjusi diskriminacija dėl seksualinės orientacijos.
Nepaisant privalomos teisinės apsaugos, 19 proc. apklausos dalyvių jautėsi diskriminuojami darbe ar ieškodami darbo.
48 proc. LGBT asmenų yra prisipažinę savo šeimos nariams. Nuo visų arba daugumos draugų savo tapatybę slepia 28 proc. respondentų. Darbe arba mokykloje jos neslepia tik 21 proc. Beveik pusė apklausos dalyvių mano, kad jų šalies politikai dažnai įžeidžiamai kalba apie LGBT asmenis.
 |
| Vytauto Valentinavičiaus nuotr./Homoseksualų eitynės Helsinkyje |
26 proc. respondentų per pastaruosius penkerius metus patyrė išpuolį ar grasinimą smurtu. 66 proc. (iš gėjų ir biseksualių vyrų – net 75 proc.) bijojo viešumoje laikytis už rankų su tos pačios lyties partneriu ar partnere. Pusė apklausos dalyvių vengia tam tikrų vietų (ypač visuomeninio transporto, gatvių, kitų viešų vietų ir viešųjų pastatų), kuriose baiminasi patirti išpuolį, grasinimus ar priekabiavimą.
Tai rodo, kad nusikaltimų aukomis tapusiems LGBT asmenims reikia daugiau pripažinimo ir apsaugos tiek ES, tiek nacionaliniu mastu, reikia kovoti su priekabiavimu ir neapykantos nusikaltimais, dėl kurių LGBT asmenys yra priversti gyventi baimėje, – teigiama ataskaitoje. – Dėl to policijai ir aukų apsaugos tarnyboms galėtų būti rengiami specialūs kursai ar priimami kovos su neapykantos kurstymu ir neapykantos nusikaltimais įstatymai.“
Iš visų LGBT bendruomenės atstovų labiausiai diskriminuojami, ypač darbe ir sveikatos priežiūros srityje, jaučiasi translyčiai žmonės. Apie 30 proc. iš jų teigė per metus iki apklausos smurtą ar grasinimus smurtu patyrę daugiau kaip tris kartus.
Apie diskriminavimo atvejus ir neapykantos nusikaltimus dažnai nepranešama, nors 56 proc. apklausos dalyvių tvirtino žinantys, kad įstatymai draudžia diskriminavimą dėl seksualinės orientacijos ar lyties tapatybės. Pusė smurtą ir priekabiavimą patyrusių aukų manė, kad policija jiems nebūtų padėjusi. Tai būdinga ne tik LGBT asmenims – FRA nustatė, kad apie patirtus nusikaltimus dažnai nepraneša ir kitų grupių, pavyzdžiui, etninių mažumų, atstovai.
Apklausą užsakė Europos Komisija
Europos Komisija dar 2010 m. paprašė FRA surinkti duomenų apie neapykantos nusikaltimus prieš LGBT žmones ir jų diskriminavimą ES narėse ir Kroatijoje. Šiais duomenimis bus remiamasi ES ir valstybėse narėse diskutuojant, kokiomis teisėkūros ir politikos priemonėmis gerinti LGBT asmenų padėtį.
Respondentų teirautasi apie jų patirtą diskriminavimą, smurtą ir priekabiavimą darbe, švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų sistemose ir viešose vietose, pavyzdžiui, kavinėse, restoranuose, bankuose ir parduotuvėse. Buvo pateikta klausimų apie svarbiausius kasdienio gyvenimo aspektus, kaip jie vertina visuomenės požiūrį į LGBT asmenis, kiek šie matomi visuomenės gyvenime, apie neigiamą visuomenės reakciją.
Transseksualų klausta apie galimybes naudotis jų specifinius poreikius atitinkančiomis sveikatos priežiūros paslaugomis ir ką jiems teko patirti, norint oficialiuose dokumentuose pakeisti įrašą apie lytį.
Per apklausą surinkta daug socialinių ir demografinių duomenų, pavyzdžiui, apie respondentų išsilavinimą, užimtumą, santykių ir civilinę būklę, motinystę (tėvystę) ir pajamas.
