Prezidentas teigė, kad ketvirtadienio ryte prasidėjo „brutali, plataus masto, gerai suplanuota agresija prieš Ukrainos valstybę“.
„Rusija ėmėsi realiai įgyvendinti savo planą sužlugdyti šią nepriklausomą, europietišką valstybę“, – kalbėjo G.Nausėda.
Jis, kreipdamasis į Rusijos prezidentą ir šios šalies žmones, teigė, kad dar įmanoma sustabdyti tai, kas pradėta:
„Įmanoma grįžti prie taikos, išvengti daugybės nekaltų žmonių žūčių. Ir tai yra mažiausia, ką galima būtų padaryti šią minutę.“
Lietuva su sąjungininkais, pasak prezidento, yra pasiruošusi suteikti visą pagalbą „broliškai tautai“ bei dalyvauti sprendimuose „dėl agresoriaus veiksmų užkardymo“.
Teigia, kad „bedančių“ sankcijų Rusijai nepakanka
Ketvirtadienį prezidentas G.Nausėda planuoja dalyvauti neeilinėje Europos Vadovų Taryboje, kur bus svarstomas sankcijų Rusijai paketas.
„Tai turi būti sankcijos, kurias suprastų agresorius. Sankcijos, kurias mes nuolat tobuliname, šlifuojame. O po šitų šlifavimų jos tampa tokios beveik bedantės, tokių sankcijų nepakanka, nes mes matome, kad jos neveikia kaip užkardymo ir kaip atgrasymo priemonė“, – dėstė šalies vadovas.
Jo teigimu, reikia kalbėti apie visiškai kitokio pobūdžio sankcijas Rusijai, taip pat – sankcijas Baltarusijai, kadangi agresija vykdoma ir iš šios šalies teritorijos.
G.Nausėda klausimą dėl Rusijos pajėgų Baltarusijoje pažadėjo kelti B9 susitikime Varšuvoje penktadienį.
„Šitos valstybės teritorijoje sukoncentruotos Rusijos pajėgos, kurios daro tai, ką jos nori, ir yra pasirengusios, jeigu norės, pasilikti ten visą laiką. O tai yra tiesioginė grėsmė viso regiono saugumui“, – tvirtino šalies vadovas.
Šiandien Baltijos valstybių, viso rytinio NATO flango saugumas turi būti užtikrintas labai konkrečiomis priemonėmis.
„Štai kodėl, aš manau, turime gerokai suaktyvinti ir NATO vidinę diskusiją, kuri privalo būti nukreipta į tai, kad šiandien Baltijos valstybių, viso rytinio NATO flango saugumas turi būti užtikrintas labai konkrečiomis priemonėmis, nes retorinių priemonių jau nebepakanka“, – toliau kalbėjo G.Nausėda.
Apribojimai Lietuvos piliečiams neplanuojami
Prezidentas pranešė pasirašęs dekretą dėl nepaprastosios padėties Lietuvoje įvedimo.
„Šiandien pat aš pasirašau dekretą dėl nepaprastosios padėties įvedimo, kurį Lietuvos Respublikos Seimas neeilinėje sesijoje patvirtins. Mes, įvertinę susiklosčiusias aplinkybes, privalome imtis teisinių priemonių pirmiausia savo išoriniam saugumui sustiprinti“, – per spaudos konferenciją kalbėjo G.Nausėda.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad dėl nepaprastosios padėties įvedimo ketvirtadienį rinksis Seimo valdyba.
Tarp Seimo sesijų sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį priima prezidentas išleisdamas atitinkamą dekretą ir šaukdamas neeilinę Seimo sesiją. Seimas nutarimu gali patvirtinti ar panaikinti prezidento sprendimą.
Premjerė Ingrida Šimonytė nurodė, jog nepaprastosios padėties įvedimas neturėtų paveikti šalies piliečių.
„Kažkokių apribojimų Lietuvos Respublikos piliečiams tikrai šiame etape nėra reikalo numatyti. Tačiau ką reikia numatyti, tai galimybes, sąlygas, kurios leistų valdžios institucijoms reaguoti į susiklostančias situacijas infrastruktūros ar kibersaugos srityse, tam naudoti valstybės rezervą ir turėti daugiau lankstumo šituos klausimus spręsti“, – dėstė ministrė pirmininkė.
Kažkokių apribojimų Lietuvos Respublikos piliečiams tikrai šiame etape nėra reikalo numatyti.
Lietuva, pasak G.Nausėdos, taip pat kreipsis į NATO dėl 4-ojo straipsnio aktyvavimo. Tą siūlo daryti ir kitos Baltijos šalys.
„Apie tai veikiausiai kalbėsime ir B9 („Bukarešto devintuko“) valstybių susitikime Varšuvoje“, – pridūrė šalies vadovas.
Prezidentas G.Nausėda ketvirtadienį teigė sulaukęs Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio skambučio, kuris esą paprašė finansinės, humanitarinės ir kitokio pobūdžio paramos.
Dėl to, pasak šalies vadovo, pavyko susitarti VGT ir pasiekti vieningų sprendimų.
Įspėja, kad gali padaugėti propagandos
Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen teigė, jog Lietuva teiks paramą Ukrainai.
„Šiandieną Ukraina, ginanti save nuo brutalios Rusijos agresijos, gina ne tik savo demokratiją, bet ir demokratiją regione, ir visoje Europoje, gina globalią, taisyklėmis, tarptautiniais susitarimais paremtą tvarką. Mes dedama ir dėsime visas pastangas, kad padėtume savo broliams, savo sesėms Ukrainoje. Puikiai suprantame <...>, kokioje sudėtingoje situacijoje jie yra atsidūrę“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Vyriausybė, pasak premjerės I.Šimonytės, stebėjo geopolitinę situaciją ir ruošėsi įvairiems, net ir blogiausiems, scenarijams – ir „tokiems, kokie įvyko“.
„Akivaizdu, kad pretenzijos įtakos sferoms pasaulyje ir savo valios primetimo kitoms valstybėms yra niekur nedingusios, ultimatumas yra niekur nedingęs ir Ukraina yra tiesiog ta valstybė, ties kuria arba per kurią šitą valią ponas V.Putinas nusprendė pabandyti parodyti“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
Vyriausybė, pasak premjerės, apmąstė ir rizikas, kurios kyla Lietuvai. Anot jos, hibridiniu būdu, pavyzdžiui, kiberatakomis, nelegalios migracijos spartinimu, gali būti bandoma destabilizuoti padėtį šalyje.
Esame nusiteikę padėti dar labiau kuo tik galime.
„Dabartinė situacija reikalauja papildomų sprendimų tiek dėl paramos Ukrainai, tiek dėl dvišalės paramos, kurią galime suteikti. Vakar Vyriausybė priėmė sprendimų, esame nusiteikę padėti dar labiau kuo tik galime, bet taip pat ir tarptautinėje erdvėje, kur ilgą laiką esame, buvome ir būsime Ukrainos draugai ir rėmėjai“, – komentavo I.Šimonytė.
Ji ragino kritiškai reaguoti į Kremliaus propagandą, kurios dabar, pasak premjerės, bus labai daug.
Patikino, kad Lietuva saugi
G.Nausėda pabrėžė, kad Lietuva šiuo metu yra saugi, nes priklauso NATO.
„Aš girdėjau pastaruoju metu beveik visų NATO valstybių vadovų patikinimus, pradedant nuo prezidento Bideno, ir visi kiti patvirtino, kad NATO 5-asis straipsnis yra tvirtas kaip uola ir šiandien sąjungininkai tai įrodo savo veiksmais ir sprendimais“, – sakė šalies vadovas.
Valstybės vadovų spaudos konferencija:
Ketvirtadienį prezidentas G.Nausėda sušaukė VGT reaguodamas į tai, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksti ryte ketvirtadienį paskelbė karinę operaciją Ukrainoje Maskvos remiamiems separatistams šalies rytuose padėti ir savo kaimynei „demilitarizuoti ir denacifikuoti“.
TAIP PAT SKAITYKITE: Rusija užpuolė Ukrainą, agresija vyksta plačiu frontu.
