Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius Renaldas Čiužas sakė, kad vidutiniškai Lietuvoje alkoholis pradedamas vartoti nuo 18 metų, o rūkyti pradedama nuo 17 metų.
Mažėja dažnai vartojančių
Alkoholį vis dar daugiau vartoja vyrai, dėl to daugiau ir vyrų susirgimų, kuriuos lemia alkoholio vartojimas. Anot R.Čiužo, lyginant su 2016 metais alkoholio vartojimas šiek tiek mažėja, tam turi įtakos ir valstybės taikomos priemonės.
Žmonių, nesaikingai vartojančių alkoholį, nuo 2016 m. sumažėjo nuo 10 proc. iki 7 proc.
2016 m. kartą per savaitę ir dažniau alkoholį vartojo 33,3 proc., o 2021 m. tokių vartotojų skaičius sumažėjo iki 23,5 proc.
2021 m. 7,1 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų bent kartą per savaitę nesaikingai vartojo alkoholį (išgerdavo šešis ar daugiau standartinių alkoholio vienetų vienu metu), iš jų 0,9 proc. kasdien arba beveik kasdien nesaikingai vartojo alkoholį, 6,2 proc. – kiekvieną savaitę. 14,3 proc. gyventojų nesaikingai vartojo alkoholį kiekvieną mėnesį, o 34,2 proc. – rečiau nei kartą per mėnesį. Nesaikingai alkoholį dažniau vartojo vyrai, 25–54 metų amžiaus apklaustieji.
Vyraujantys gėrimai: alus, sidras, vynas, stiprieji gėrimai, likeris, įvairūs kokteiliai.
Žmonių, nesaikingai vartojančių alkoholį, nuo 2016 m. sumažėjo nuo 10 proc. iki 7 proc.
Rūko kasdien trečdalis
2021 m. bent kartą gyvenime rūkė 65,2 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, per paskutinius metus rūkė 38,5 proc., per paskutinį mėnesį – 34,9 proc., o kasdien – 31,1 proc.
Pasak R.Čiužo, bent kartą gyvenimą rūkiusių ir per mėnesį rūkančių skaičiai išlieka beveik nepakitę. Kasdien rūkė apie 15 proc. jauniausių respondentų.
Lyginant su 2016 m. tyrimo duomenimis, rūkymo bent kartą gyvenime ir per paskutinį mėnesį rodikliai beveik nepakito, bet sumažėjo vidutinis per dieną surūkomų cigarečių skaičius – nuo 13,5 cigarečių 2016 m. iki 11,9 cigarečių 2021 m.
Vyrai per dieną vidutiniškai surūko po 13 cigarečių, o moterys – po 9 cigaretes. Bandė mesti rūkyti pernai 73 proc., 38 proc. sėkmingai tai padarė. Lietuvoje populiarėja elektroninės cigaretės ir kitos alternatyvos tradiciniam tabakui, bet didelio augimo ekspertai nepastebi.
Tyrimu siekta įvertinti ne tik tabako cigarečių, bet ir elektroninių cigarečių bei kaitinamųjų tabako gaminių vartojimą. 2021 m. šiuos gaminius visais vertintais laikotarpiais vartojo mažesnė dalis gyventojų nei cigaretes. 2021 m. bent kartą gyvenime elektronines cigaretes buvo vartoję 23 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, per paskutinius metus – 11,7 proc., per paskutinį mėnesį – 7,7 proc., kasdien – 2,7 proc. Elektroninių cigarečių vartojimo paplitimas buvo didesnis tarp vyrų nei moterų, taip pat tarp 15-34 m. gyventojų. Kaitinamuosius tabako gaminius buvo vartoję 17,9 proc. gyventojų. Per paskutinius metus juos vartojo 9,5 proc. gyventojų, per paskutinį mėnesį – 6,5 proc., kasdien – 3,1 proc. Šių gaminių vartojimo paplitimas buvo didesnis tarp vyrų nei moterų, taip pat tarp 25-34 m. amžiaus gyventojų.
E.Pridotkienė nupiešė tokį narkotikų vartotojo Lietuvoje portretą: jaunas vyras, dažniausiai nevedęs, gyvenantis Vilniuje ar Klaipėdoje.
Išaugo narkotikų vartojimas
Lyginant su 2016 metų tyrimo duomenimis, 2021 m. narkotikų vartojimas Lietuvoje padidėjo bent kartą gyvenime (nuo 11,5 proc. iki 14,1 proc.), per paskutinius metus (nuo 3,1 proc. iki 4,5 proc.) ir per paskutinį mėnesį (nuo 1,3 proc. iki 1,6 proc.).
NTAKD Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja, koordinuojanti Europos ENNSC nacionalinio centro Lietuvoje veiklą, Evelina Pridotkienė teigė, kad nuo 2016 metų pusantro karto padaugėjo žmonių, kurie narkotikus vartojo per pastaruosius metus. –nuo 3,1 proc. iki 4,5 proc., tačiau jis vis dar gerokai mažesnis nei Europos šalyse. Tų, kurie narkotikus vartojo bet kartą per mėnesį, skaičiai išliko stabilūs: nuo 1,3 proc. 2016 m. iki 1,6 proc. 2021 m.
E.Pridotkienė sakė, kad Lietuvoje vidutinis narkotikų vartojimo pradžios amžius yra 19-22 metai. Šie skaičiai nesikeičia nuo ankstesnio tyrimo.
Populiariausi narkotikai – kanapės. Jauniausias kanapių vartotojas buvo 10 metų, vyriausias – 56 metų.
Tyrimo duomenimis, 13,7 proc. apklaustųjų nurodė vartoję kanapes bent kartą gyvenime, 4,3 proc. – per paskutinius metus, o 1,5 proc. – per paskutinį mėnesį. Lyginant su 2016 metų tyrimo duomenimis, kanapių vartojimas padidėjo.
2021 m. bet kokius narkotikus, išskyrus kanapes, bent kartą gyvenime buvo vartoję 4,7 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų (2016 m. – 2,8 proc.). 2021 m. ekstazį ir kokainą bent kartą gyvenime buvo vartoję po 1,8 proc. gyventojų, amfetaminus – 1,4 proc., LSD ir haliucinogeninius grybus – po 1 proc., heroiną – 0,4 proc. Lyginant su 2016 metų tyrimo duomenimis, beveik visų tirtų narkotikų vartojimo paplitimo rodikliai padidėjo.
Bent kartą gyvenime narkotikus vartojo 14 proc. Lietuvos gyventojų. Tai yra 394 tūkst. žmonių. Tai dideli skaičiai, bet du kartus mažesni nei Europos Sąjungos vidurkis – beveik 29 proc.
Narkotikus vartoja daugiau vyrai nei moterys, jaunesni asmenys, nuo 15-34 metų. E.Pridotkienė nupiešė tokį narkotikų vartotojo Lietuvoje portretą: jaunas vyras, dažniausiai nevedęs, gyvenantis Vilniuje ar Klaipėdoje.
Kitų narkotikų vartojimo augimo tendencija taip pat yra matoma, bet nedidelė.
Dažniausiai narkotikai vartojami draugų rate, diskotekose, naktiniuose klubuose, kavinėse. Bet ir tuomet, kai nėra ką veikti ar būna liūdna. Tiesa, net 80 proc. respondentų atsakė, kad niekas iš jų draugų narkotikų nevartoja.
2016 m. 60 proc. respondentų atsakė, kad nežinotų kur gauti kanapių, bet 2021 m. nežinojo, kur gauti, jau 50 proc., tad prieinamumas didėja.
E.Pridotkienė sakė, kad būtų sunku išskirti vieną ar kelias priežastis, kodėl augo narkotikų vartojimas. Anot jos, narkotikų vartojimas auga ir Europoje, ir pasaulyje.
„Galbūt tam įtakos turėjo pandemija, žmonės keliauja į užsienį dažnai, ten dažniau vartojama. Didėja narkotinių medžiagų prieinamumas. Taip pat svarbus požiūrio klausimas. Kodėl kanapių vartojimas augo? Lietuvoje turime daug produktų su kanapėmis, žinoma, ne narkotinėmis. Girdime dažnai, kad kanapės naudingos. Tai gali lemti požiūrio keitimąsi“, – svarstė E.Pridotkienė.
Anot jos, reikia mažinti tiek narkotinių medžiagų pasiūlą, tiek paklausą. Taip pat svarbus švietimas, žalos mažinimo priemonės. Viena iš prevencijos užduočių – kad žmonės pradėtų vartoti kuo vyresniame amžiuje.
Šeši bokalai alaus per savaitgalį – jau labai blogai
Apibendrindamas tyrimo rezultatus R.Čiužas sakė, kad mados keičiasi. Klasikinio tabako ir stipraus alkoholio jaunimo tarpe vartojama mažiau.
Tačiau nerimą kelia alkoholio vartojimo dažnis, kai per savaitgalį išgeriama daug stipraus alkoholio.
„Šeši alaus bokalai ar kiti gėrimai per savaitgalį jau kelia nerimą. Jei žmogus išgeria daugiau nei šešis bokalus, jau yra labai blogai, tai jau ypač žalinga sveikatai“, – sakė R.Čiužas.
Jo manymu, tam, kad alkoholio vartojimas neauga, įtakos gali turėti prieinamumo mažinimas ir ribojimai. R.Čiužo teigimu, svarbu, kad valdžios priimami sprendimai būtų nuoseklūs, stabilūs ir išlaikytų tam tikrą liniją.
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo bendrojoje populiacijoje tyrimas atliktas kartu su Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centru (ENNSC), naudojant Europinio modelio klausimyną. Ankstesnis toks tyrimas Lietuvoje buvo atliktas 2016 m. Apklausoje dalyvavo 2501 15-64 metų amžiaus nuolatinis Lietuvos gyventojas. Apklausa atlikta rugsėjo 17 – lapkričio 14 dienomis.
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo 2021 m. tyrimo santrauką rasite čia: