NVSC duomenimis, 38-ąją šių metų savaitę (2021 m. rugsėjo 20–26 d.) bendras sergamumo gripu ir taip vadinamomis peršalimo ligomis – ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) rodiklis buvo 72,0 atv./ 10 tūkst. Lietuvos gyventojų. Pernai tuo pačiu metu sergamumo rodiklis tesiekė 34,6 atv. / 10 tūkst. gyventojų.
Lyginant pastarąsias keletą savaičių matyti, kad sergamumas pamažu didėja nuo rugpjūčio pabaigos. Sergamumo šuolis, kai minimas rodiklis staiga šoktelėjo nuo 29,6 atv. / 10 tūkst. gyventojų (35-tąją metų savaitę) iki 46,8 atv. / 10 tūkst. gyventojų (36-tąją savaitę), labiausiai siejamas su mokslo metų pradžia ir mokinių sugrįžimu į mokyklas. Vaikai pastarąją savaitę sudarė kiek daugiau nei pusę užregistruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.
Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 38-ąją savaitę buvo Marijampolės apskrityje, o didžiausias – Alytaus apskrityje.
Primename, kad Lietuvoje gripo sezonas prasideda nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės ir trunka iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės. Būtent šiuo periodu fiksuojamas didžiausias sergamumas gripu ir ŪVKTI, tačiau šiemet sergamumas ėmė didėti itin anksti.
Praėjusį sezoną sergamumas buvo itin žemas
Lietuvoje 2020-2021 m. gripo sezoną gripo atvejų užregistruota net 53 kartus mažiau (302 atvejai), lyginant su ankstesniu gripo sezonu (2019–2020 m. – 16 218 atvejų). ŪVKTI atvejų buvo užfiksuota 2 kartus mažiau.
NVSC specialistų manymu, didelę įtaką sergamumo gripu ir ŪVKTI atvejų sumažėjimui turėjo taikytos SARS-Cov-2 viruso plitimą ribojančios priemonės karantino metu: kaukės, atstumų laikymasis, bendravimo ribojimas, rankų higiena ir kt. Dalis žmonių dėl karantino ir baimės užsikrėsti COVID-19 (koronaviruso infekcija) tiesiog nesikreipė į gydymo įstaigas, ne tik dėl gripo, bet ir dėl kitų sveikatos problemų. Be to, 2020–2021 m. gripo sezonu žmonės ypač aktyviai skiepijosi gripo vakcina. Praėjusį sezoną Lietuvoje sezonine gripo vakcina, kompensuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, pasiskiepijo daugiau nei 200 tūkst. asmenų.
Skiepai – veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė
NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad koronaviruso ir gripo sukeltos infekcijos yra dvi skirtingos kvėpavimo takų infekcijos, nuo kurių galima apsisaugoti pasiskiepijus.
Primename, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų įsigyta vakcina nemokamai skiepijami šie rizikos grupių asmenys: 65 metų ir vyresni asmenys, nėščiosios, asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose, sergantieji onkologinėmis, lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais. Taip pat kompensuojama vakcina skiepijami ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.
Gripo vakcinos efektyvumas priklauso nuo vakcinoje esančio ir aplinkoje cirkuliuojančio gripo viruso antigenų atitikimo, nuo skiepijamų asmenų imuniteto būklės ir amžiaus. Vyresnio amžiaus asmenims patartina skiepytis vėliau – lapkričio-sausio mėnesiais.
Skiepytis nuo sezoninio gripo yra tikslinga net iki gripo viruso cirkuliacijos pabaigos, nes taip galima apsisaugoti nuo sunkios ligos formos, galimų komplikacijų, lėtinių ligų paūmėjimo ar mirties. Pasiskiepijus imuninis atsakas susiformuoja po dviejų savaičių.
Visais atvejais dėl sezoninio gripo skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Skiepijimas sezoninio gripo vakcina – veiksmingiausia apsaugos nuo gripo priemonė.
Kitos prevencijos priemonės:
• Rankų higiena – pagrindinė nespecifinės profilaktikos priemonė. Plauti rankas su muilu rekomenduojama reguliariai, bet ypač – nusikosėjus ar nusičiaudėjus.
• Patariama neplautomis rankomis neliesti akių, nosies ar burnos.
• Laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo higienos – užsidengti nosį ir burną, panaudotas nosinaites išmesti tam skirtose vietose.
• Nuolat vėdinti patalpas.
• Pajutus gripo simptomus, patariama neiti į darbą ar ugdymo įstaigą, likti namuose.
• Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis.
• Nuolat stiprinti savo sveikatą – grūdintis, laikytis sveikos mitybos, fizinio aktyvumo rekomendacijų ir pan.
