Kaip nurodoma penktadienį pristatytame „Renkuosi mokyti“ žemėlapyje, sostinės apskrityje trūksta 401 mokytojo, Klaipėdos – 313 mokytojų, o Kauno – 222 mokytojų.
Šiaulių apskrityje trūksta 200 mokytojų, Telšių apskrityje – 107 mokytojų, Marijampolės, Alytaus apskrityse – atitinkamai 72 ir 66 pedagogų.
Utenos apskrityje trūksta 54 mokytojų, Tauragės – 48 pedagogų, o Panevėžio – 24 pedagogų.
Anot žemėlapio, šalyje trūksta 400 švietimo pagalbos specialistų, 139 matematikos, informacinių technologijų mokytojų, 123 užsienio kalbų pedagogų, 109 pradinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų, 108 lietuvių kalbos mokytojų, 80 biologijos, chemijos, fizikos pedagogų, 48 meninio ugdymo mokytojų, 31 istorijos, pilietiškumo pagrindų, geografijos pedagogo, 25 fizinio ugdymo ir gyvenimo įgūdžių mokytojų ir 17 etikos ir tikybos mokytojų.
„Renkuosi mokyti“ plėtros vadovė Emilė Paskočimaitė spaudos konferencijoje teigė, kad šis žemėlapis sukurtas remiantis trimis duomenų šaltiniais – Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS), Valstybės kontrolės ataskaitos ir Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) duomenimis.
Ji pridūrė, kad Lietuvoje šiuo metu nėra nė vieno patikimo duomenų šaltinio, kuris nurodytų, kiek pedagogų trūksta šalyje.
Kaip nurodoma žemėlapyje, po 5–10 metų Lietuvoje pedagogų poreikis bus labai didelis.
Vilniaus apskrityje trūks beveik 2 tūkst. pedagogų, Kauno – 1,6 tūkst. mokytojų, Šiaulių – virš tūkstančio.
Klaipėdos ir Panevėžio apskrityse trūks daugiau nei 900 mokytojų.
Pasak pranešimo, mokytojų poreikio žemėlapis gali tapti įrankiu, padedančiu suprasti realią mokytojų trūkumo situaciją.
„Mokytojų trūksta ne sistemoje, mokytojų trūksta vaikams. Vaikams šiuo metu mokyklose trūksta žmonių, kurie galėtų juos padrąsinti, padėti jiems mokytis iš savo klaidų, pasitikėti savimi ir tol, kol vaikams mokykloje trūksta mokytojų, mums trūks ambicingų specialistų, ekspertų, trūks atsakingų politikų, kūrybingų kūrėjų, aktyvių visuomenės veikėjų“, – kalbėjo „Renkuosi mokyti“ programos vadovas Arturas Adamas Markevičius.
„Mokytojų trūksta vaikams ir mokytojas dėl to yra mūsų visų bendras reikalas“, – pridūrė jis.
„Renkuosi mokyti“ kviečia savivaldybes ir valstybines institucijas kartu spręsti konkrečių duomenų trūkumo problemą bei komunikuoti apie reikiamą pedagogų poreikį.
Naujai sukurtas interaktyvus įrankis gali būti sujungtas su bet kuria duomenų rinkimo sistema, pavyzdžiui, Nacionalinės švietimo agentūros pedagogų poreikio registru, tačiau, pasak iniciatyvos atstovų, svarbu vieningai sutarti dėl duomenų teikimo tvarkos. Šis žemėlapis, nurodydamas mokytojų poreikį skirtinguose Lietuvos regionuose, kvies atsakingus verslus prisidėti pritraukiant motyvuotus žmones į jų regioną.
Anot pranešimo, apie prastą situaciją švietime liudija ir tai, kad beveik pusė praėjusių metų pedagoginių studijų absolventų nepanoro dirbti mokyklose, nepaisant valstybės siūlomų skatinamųjų stipendijų. Atsižvelgiant į dirbančių mokytojų amžių, prognozuojama, kad po penkerių metų dirbančių pedagogų Lietuvoje trūks du ar net tris kartus daugiau.
Pasak pranešimo, mokytojų poreikio problema gali būti sprendžiama modernizuojant pedagogų rengimo procesą, sukuriant finansines paskatas, keliant profesijos įvaizdį, gerinant darbo sąlygas ir panašiai. Įvairūs tarptautiniai tyrimai rodo, kad ypač svarbūs veiksniai pradedantiesiems mokytojams yra palaikymas mokykloje bei bendruomenė, kurioje kiekvienas gali atvirai kelti klausimus, nebijoti klysti.
Prie „Renkuosi mokyti“ programos taip pat prisidės keturi verslai: „ACME grupė“, „Omnisend“, „Girteka“ ir „INVL turto valdymo grupė“. Jų parama siekia 400 tūkst. eurų. Likusią sumą programa siekia surinkti ateinančiais metais bei kviečia atsakingus verslus tapti pagrindiniais arba mažesniaisiais rėmėjais.
Anot pranešimo, per 15 veiklos metų „Renkuosi mokyti“ paruošė beveik 300 mokytojų, 75 proc. šių mokytojų renkasi ir po programos pabaigos likti švietimo srityje.
Lapkričio 6 dieną pradedama naujų „Renkuosi mokyti“ programos dalyvių atranka.
