Teigiama, kad Vilniaus apskrityje sausį ir gegužę mirę asmenys buvo vyresni nei 70 metų.
Listeriozė – užkrečiama liga, pavojingiausia nėščiosioms, naujagimiams ir suaugusiems žmonėms su imunodeficitu.
Pagrindinis listerijų infekcijos šaltinis yra gyvūninis maistas, nepakankamai apdorotas karščiu, ypač šalto rūkymo ar vytinti mėsos gaminiai, nepasterizuotas, nevirintas pienas ir jo produktai, šalto rūkymo žuvis. Užsikrėsti taip pat galima nuo žalių daržovių ir vandens. Į dirvožemį ir ant daržovių listerijos patenka tręšiant jas galvijų mėšlu.
Į organizmą patekusi infekcija gali pakenkti daugeliui organų ir pasireikšti įvairiais simptomais: karščiavimu, raumenų skausmais, angina, akių junginės uždegimo požymiais, limfmazgių uždegimu, kartais vėmimu ar viduriavimu. Jei pakenkiama nervų sistemai, liga pasireiškia stipriais galvos skausmais, sprando sustingimu, pusiausvyros sutrikimu ir traukuliais.
Nėščioms moterims listeriozė gali pasireikšti ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ar gripo požymiais, tačiau dažniausiai gali būti persileidimo, naujagimio listeriozės ar vaisiaus mirties priežastimi.
Inkubacinis ligos periodas gali tęstis nuo 3 iki 70 dienų, dažniausiai apie 3 savaites. Užsikrėtusiems naujagimiams listeriozės požymiai pasireiškia po 3–5 dienų.
Anot ULAC, 2013–2018 metais listeriozė Lietuvoje diagnozuota 57 žmonėms, 13 iš jų mirė. Pernai Lietuvoje užregistruoti keturi mirties nuo listeriozės atvejai.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, listeriozės atvejų skaičius pastaraisiais metais didėja. Nuo 2014 metų Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse kasmet užregistruojama daugiau nei po 2 tūkst. listeriozės atvejų.
Dažniausiai ši liga diagnozuojama vyresniems nei 65 metų asmenims. Mirštamumas nuo šios ligos sudaro apie 10 procentų.
