Japonas Kazuyuki Shimada Lietuvą atrado netikėtai – dar mokyklos suole, istorijos pamokose. Tai paakino jį ilgesnei viešnagei mūsų šalyje ir pažinčiai su tūkstančius žydų gyvybių išgelbėjusiu Pasaulio tautų teisuoliu, – skelbiama Kauno miesto savivaldybės pranešime spaudai.
Susidomėjęs informacinėmis technologijomis bei finansais, grožio industrijos atstovas savo turėtas kirpyklas Kiote ir Šigoje iškeitė į metus trukusį darbą Vilniuje. Pirmas vizitas prasidėjo nuo Kauno – čia 2018-ųjų gegužę atvykęs K.Shimada susipažino su būsima darboviete ir miestu, o šis apsilankymas lėmė sprendimą vietoje galimybės įsikurti Dubajuje pasirinkti Lietuvą. K.Shimada dirbo japonų-anglų kalbos vertėju, studijavo kompiuterinių žaidimų kūrimą.
Prisimenant viešnagę Lietuvoje, japono atmintyje pirmiausia iškyla didžiausią įspūdį palikusios vietovės – apsnigtas Kryžių kalnas, Trakų pilis, kurią dažnas jo tautietis susietų su japonų itin mėgstamu „Dragon Quest“ žaidimu bei Kaune įkurti Ch.Sugiharos namai.
Pasak pašnekovo, daugumos japonų žinios apie Lietuvą, įskaitant Kauną, apsiriboja tik bendrais faktais: kuriame pasaulio krašte yra ši Baltijos valstybė ir tai, jog čia Antrojo pasaulinio karo metais dirbo bei „gyvybės vizas“ išdavinėjo diplomatas Ch.Sugihara.
„Apsilankęs Sugiharos namuose buvau maloniai nustebintas – supratau, kad Kauno žmonės Chiune supranta geriau nei japonai, įskaitant mane. Jūs jį gerbiate, kai Japonijos vyriausybė jo atliktus darbus pripažino tik prieš porą dešimtmečių. Keista suvokti, kad sąlyginai nedaug žinome apie iškilias japonų asmenybes, kurios yra pagerbtos užsienio šalyse. Esu labai dėkingas Kauno žmonėms, už galimybę daugiau sužinoti apie Sugiharos nuveiktus darbus“, – savo įspūdžius pasakojo K.Shimada.
Keista suvokti, kad sąlyginai nedaug žinome apie iškilias japonų asmenybes, kurios yra pagerbtos užsienio šalyse.
Japonijos Šindleriu vadinamas Ch.Sugihara vos per dvejus metus, praleistus Kaune, išgelbėjo apie 6 tūkst. gyvybių. Už 1939–1940 m. periodu žydams išduotas tranzitines Japonijos vizas, Izraelio vyriausybė japonų diplomatą titulavo Pasaulio tautų teisuoliu, tačiau jo nuopelnai Japonijoje pripažinti tik 2000 metais.
Samurajų kelio dvasia
Pasakodamas apie Chiune pasirinktą diplomato kelią, K.Shimada akcentuoja, kad būsimasis Pasaulio tautų teisuolis nusistovėjusias normas sulaužė dar gyvendamas tėvynėje. Tuometinėje Japonijoje tėvas turėdavo absoliučią valdžią visai šeimai. Buvo įprasta, kad būtent šeimos galva nusprendžia, kokiu profesiniu keliu pasuks jo atžala. Sugiharos atveju tikėtasi, kad jis taps gydytoju, tačiau Ch.Sugihara, vadovaudamasis savo įsitikinimais, pasirinko diplomato kelią.
Maištas prieš nusistovėjusias taisykles tęsėsi ir tuomet, kai Kaune reziduojantis diplomatas iš Japonijos užsienio reikalų ministerijos nesulaukė pritarimo dėl pagalbos suteikimo nuo nacistinės Vokietijos bėgantiems žydams. Nepaisydamas oficialios vyriausybės pozicijos, jis prisiėmė atsakomybę ir vis tiek išdavė keletą tūkstančių tranzitinių vizų.
„Kalbant apie Chiune, mane labiausiai žavi tai, kad sudėtingoje situacijoje jis klausėsi savo vidinio balso. Jo nepakantumas diskriminacijai greičiausiai kilo iš jo žmogiškumo. Dar vienas svarbus dalykas – visapusiškas žmonos ir vaikų palaikymas, kuris įkvėpdavo stiprybės pirmiau padėti kitiems. Todėl pagarbos nusipelnė ne tik Chiune, bet ir jo šeima.
Besidomėdamas Sugihara, susidariau nuomonę, kad jis niekada nesididžiavo nuveiktais darbais. Japonijoje itin plačiai nuskambėjęs jo pasakymas „Aš pasirūpinau tuo, kuo reikia rūpintis. Nieko ypatingo nepadariau“. Jo humanizmas man primena Bushido, dar vadinamo Samurajų keliu, dvasią. Ją anksčiau turėjo dauguma japonų, tačiau dabar ji sutinkama vis rečiau. Tai garbės kodeksas, kuriame susipina keli moraliniai principai: teisingumas, kantrumas, ištvermė, išradingumas ir paprastumas. Ch.Sugihara savo darbais įprasmino juos visus“, – kalbėjo K.Shimada.
Ch.Sugiharai sugrįžus į Japoniją, žmonės jį kritikavo už tai, ką jis padarė Kaune. Oficialiuose dokumentuose ir viešumoje kurį laiką figūravo, kad jis savo noru pasitraukė iš diplomatinės tarnybos, o iš tikrųjų – jis buvo atleistas dėl veiksmų, prieštaraujančių Japonijos vyriausybės nurodymams.
Pasak K.Shimados, dėl šių priežasčių japonai tik visai neseniai sužinojo apie herojiškus Ch.Sugiharos darbus. Prie to prisidėjo diplomato šeima bei išgelbėtų žydų pasakojimai. Tik šių žmonių dėka Japonijos vyriausybė pagaliau pakeitė nuomonę ir pripažino, kad demokratijos bei humanizmo principais grįsti diplomato sprendimai buvo teisingi.
Planuoja dar sugrįžti į Kauną
„Chiune Sugiharos istorija Japonijoje pradėjo populiarėti po to, kai buvo atkurta jo vardo garbė. Vis daugiau japonų domisi jo gyvenimu, žiūri filmus apie jį ir tai, kas nuveikta Kaune. Žmonės pradeda suprasti viso to mastelį. Nuo šiol turime daugiau galimybių sužinoti apie vieną garsiausių Japonijos diplomatų, o tuo pačiu – progų pažinti ir miestą, kuriame jis gyveno – Kauną. Pasivaikščioti ne tik po Chiune namus, bet ir aplankyti kitas vietas, kuriose lankėsi Sugihara“, – pasakojo K.Shimada.
Viešėdamas Kaune, K.Shimada, kaip ir tūkstančiai jo tautiečių, spėjo aplankyti nedidelį Sugiharos namą-muziejų Žaliakalnyje. Ten japoną sužavėjo keliuose kambariuose atgaivina autentiška konsulato istorija – turistus pasitinkantys vaizdo įrašai, asmeninė Chiune daiktų bei nuotraukų kolekcija ir visų svarbiausia – tūkstančius gyvybių išsaugoję pasai.
Nors iš Japonijos nėra tiesioginio skrydžio į Kauną, svečias iš Japonijos tikisi netolimoje ateityje vėl čia apsilankyti: „Tai gražus miestas, kuriame tarpusavyje maišosi istoriniai ir modernūs pastatai, o Nemuno pakrantė ir Neries upę supanti gamta sužavėtų ne vieną japoną.“
K.Shimada taip pat užsiminė apie norą išbandyti per miestą vingiuojantį „Sugiharos kelią“, o pasitaikius progai – sudalyvauti ir tautiečio atminimui organizuojamuose kasmetiniuose renginių cikluose.
Visi, norintieji susipažinti su Tekančios Saulės šalies kultūra bei Ch.Sugiharos istorija, kviečiami aktyviai dalyvauti „Sugihara Week“ renginiuose, kurie vyks iki spalio 18 dienos. Programoje – daugiau kaip 50 įvairių veiklų bei iniciatyvų, organizuotų drauge su Japonijos bendruomenėmis bei regionais.
Šįkart jie pasklido po Kauną, Vilnių, Telšius bei Druskininkus. Išsamią Sugiharos savaitės renginių programą galima rasti internete: sugiharaweek.kaunas.lt
