A.Merkel džiaugėsi „puikiais tarpasmeniniais ir politiniais santykiais“ su Baltijos šalimis ir jų vadovais. Kanclerė teigė, kad susitikimo metu buvo aptarti Europai kylantys iššūkiai, įskaitant saugumą.
Savo ruožtu D.Grybauskaitė dėkojo A.Merkel už Vokietijos sprendimą vadovauti NATO batalionui Lietuvoje. Pasak prezidentės, daugiausia dėl Vokietijos pastangų Baltijos šalyse ir Lenkijoje buvo dislokuoti keturi NATO priešakinių pajėgų batalionai.
Pasak A.Merkel, nors kalbant apie išorinių ES sienų apsaugą daugiausia dėmesio kreipiama į Viduržemio jūros pakrantėje įsikūrusias valstybes, būtina „stiprinti išorines ES sienas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje“.
Vokietijos kanclerės teigimu, susitikimo su Baltijos šalių vadovais metu, buvo aptarti įsipareigojimai Ukrainai ir situacija šioje Rytų Europos šalyje.
„Puikiai žinome, kad pažangos (Normandijos ketverto derybose – red.), kokios tikėjomės, nebuvo pasiekta, o teritorinis vientisumas vis dar nėra atkurtas. Kol nebus įgyvendinti Minsko susitarimai, nesvarstysime sankcijų Rusijai atšaukimo“, – tikino A.Merkel.
JAV ir Europa Rusijai sankcijas skyrė dėl 2014 metais įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos, tais pačiais metais Rusijos remiami separatistai pradėjo ginkluotą konfliktą Rytų Ukrainoje.
Nuo 2014-ųjų vykstančiose Normandijos ketverto derybose, skirtose išspręsti konfliktą Rytų Ukrainoje, dalyvauja Vokietijos, Prancūzijos, Ukrainos ir Rusijos atstovai.
„Nord Stream 2“ bus tęsiamas
Paklausta apie dujotiekį „Nord Stream 2“, kuris, planuojama, sujungs Rusiją su Vokietija, A.Merkel tikino, kad Vokietijoje „energetikos politika yra gana difersifikuota”, kadangi šalis importuoja gamtines dujas iš Norvegijos, Nyderlandų ir Rusijos.
„Atsižvelgiant į kliūtis įgyvendinant įsipareigojimus dėl klimato, mūsų poreikis dujoms tikriausiai augs. Todėl manau, kad „Nord Stream 2“ projektas būtų visai reikšmingas ir svarbus”, – tikino kanclerė ir pridūrė, kad labai svarbu, kad jo Ukraina išliktų energetikos tranzito valstybė.
A.Merkel: „Atsižvelgiant į kliūtis įgyvendinant įsipareigojimus dėl klimato, mūsų poreikis dujoms tikriausiai augs. Todėl manau, kad „Nord Stream 2“ projektas būtų visai reikšmingas ir svarbus.”
Savo ruožtu D.Grybauskaitė tikino „Nord Stream 2“ klausimą su A.Merkel aptarusi dvišalio susitikimo metu.
„Vokietijai mūsų pozicija seniai žinoma: vertiname „Nord Stream 2“ kaip geopolitinį, o ne komercinį projektą“, – sakė D.Grybauskaitė.
Pasak prezidentės, Lietuvos pozicija remiasi istorine patirtimi: esą puikiai žino, ką reiškia priklausyti nuo vieno energetikos šaltinio – Rusijos. Būtent todėl Lietuva, siekdama diversifikuoti energetiką, atidarė savo suskystintų gamtinių dujų terminalą.
D.Grybauskaitė tikino teigiamai vertinanti A.Merkel pareiškimą, kad Ukraina turi išlikti tranzito valstybė.
Žada kalbėti su Rusija
A.Merkel teigė, kad Vokietija, nepaisant daug nesutarimų, stengiasi vėl užmegzti bendradarbiavimą su Rusija, „atverti komunikacijos kanalus“.
„Privalome ir toliau kalbėti su visomis konflikto pusėmis ir likti atviri. Pastarieji įvykiai Sirijoje neabejotinai prisidėjo prie santykių pablogėjimo. Nebūtinai sutarsime su Rusija visais klausimais, tačiau, pavyzdžiui, Irano branduolinio susitarimo klausimu, mūsų ir Rusijos nuomonė sutampa“, – kalbėjome kanclerė.
Šiemet JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Jungtinės Valstijos pasitraukia iš 2015-aisiais pasirašyto Irano branduolinio susitarimo. Juo Teheranui už branduolinės programos sustabdymą buvo atšauktos sankcijos. Europa ir Rusija kritikuoja šį JAV sprendimą
D.Grybauskaitė pridūrė, kad kalbėjimasis su Rusija „nereiškia atleidimo“, tačiau tai reikia daryti, kad būtų išvengta dar blogesnių padarinių.
D.Grybauskaitė: „Pasitikime Vokietija ir kanclere, kad ji niekada neišduos Europos interesų.“
„Pasitikime Vokietija ir kanclere, kad ji niekada neišduos Europos interesų“, – tikino Lietuvos prezidentė.
Santykius temdo „Nord Stream 2“ klausimas
Prieš susitikdama su A.Merkel, D.Grybauskaitė teigė, kad Europa turi prisiimti daugiau atsakomybės už savo saugumą, praneša BNS.
„Esame įsitikinę, kad Europa turi prisiimti daugiau atsakomybės už savo saugumą ir už savo vietą globaliame pasaulyje, o čia Vokietija ir kanclerė yra tie lyderiai, nuo kurių priklausys, kokia bus Europos ateitis“, – žurnalistams prezidentūroje teigė D.Grybauskaitė.
JAV prezidentu tapus Donaldui Trumpui, Europos ir Jungtinių Valstijų santykiuose padaugėjo įtampos: Baltųjų rūmų vadovas pasitraukė iš Europai svarbių tarptautinių susitarimų, pavyzdžiui, Paryžiaus klimato kaitos ar Irano branduolinio susitarimo.
Be to, šiuo metu D.Trumpas su pagrindinėmis JAV sąjungininkėmis nesutaria dėl prekybos.
D.Trumpui ne kartą išreiškus abejones NATO, Europoje vis garsiau svarstoma apie didesnę nepriklausomybę nuo JAV saugumo ir gynybos srityse. Savo ruožtu Lietuva JAV ir NATO laiko svarbiausiu saugumo garantu.
TAIP PAT SKAITYKITE: M.Šešelgytė apie D.Grybauskaitės ir A.Merkel susitikimą: proga priminti nuogąstavimus dėl „Nord Stream 2“
Nors pastaruoju metu Vilnius ir Berlynas vis glaudžiau bendradarbiauja, didžiausiu iššūkiu išlieka „Nord Stream 2“ – dujotiekis, kuris turėtų sujungti Vokietiją su Rusija.
Vokietija yra trečia didžiausia užsienio investuotoja Lietuvoje, jos investicijos siekia 1,1 mlrd. eurų.
