„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2022 03 05

Neteisėtai sieną kirtę migrantai Lietuvoje, pasibaigus jų sulaikymui, savimi turės pasirūpinti patys

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, Lietuvoje vis dar yra beveik 3 tūkst. neteisėtai Lietuvos valstybės sieną kirtusių migrantų. VRM paaiškino, kas nutiks su šiais užsieniečiais, jei jie negrįš į kilmės šalis ir negaus prieglobsčio statuso, o jų sulaikymo terminai baigsis.
Migrantai Kybartų užsieniečių registracijos centre
Migrantai Kybartų užsieniečių registracijos centre / Teodoro Biliūno / BNS nuotr.

Vasario 25 dienos duomenimis, penkiuose Užsieniečių registracijos centruose apgyvendinta 2911 neteisėtai į Lietuvą patekusių migrantų, 15min nurodė VRM Strateginės komunikacijos skyrius.

„Šis skaičius kas dieną keičiasi – dalis užsieniečių grįžta į savo kilmės šalis“, – pažymima ministerijos atsakyme.

VRM duomenimis, šiuo metu į kilmės šalis nori grįžti 111 migrantų, nuo migracijos krizės pradžios tai jau padarė 850 užsieniečių.

Ilgiausiai gali būti sulaikomi 18 mėnesių

Užsieniečių registracijos centruose ar pabėgėlių priėmimo centruose apgyvendinti neteisėtai Lietuvos valstybės sieną kirtę migrantai juose gali būti sulaikomi ilgiausiai pusantrų metų.

„Sulaikyti užsieniečius gali tik teismas ir toks sulaikymas negali būti ilgesnis nei 18 mėn. Paprastai teismai sulaiko 3 ar 6 mėn., po to vis terminas pratęsiamas, bet negali viršyti 18 mėn.

Šis maksimalus terminas yra nurodytas ES direktyvoje, todėl jo keisti negalima, – aiškino VRM.

– Kalbant apie migrantus, apgyvendintus užsieniečių registracijos centruose ar Pabėgėlių priėmimo centruose ir neturinčius teisės judėti po Lietuvos Respublikos teritoriją, jie 6 mėn. apgyvendinami su judėjimo ribojimu, po to gali būti apgyvendinti su judėjimo ribojimu dar 6 mėn., bet nebūtinai visi – sprendimai priimami individualiai.

Taigi, maksimalus apgyvendinimo su judėjimo ribojimu terminas gali būti 12 mėn.“

Jei yra sulaikymo pagrindų, į teismą dėl sulaikymo, kuris galėtų trukti ne ilgiau nei 6 mėnesius, ar alternatyvios priemonės skyrimo galima kreiptis dar kartą.

„Todėl maksimalus terminas išeina 18 mėnesių“, – apibendrino VRM.

Turės patys susirasti, kur gyventi

Kai pasibaigs neteisėtai Lietuvos valstybės sieną kirtusių migrantų sulaikymo terminai, prieglobsčio prašytojai, pasak ministerijos, ir toliau bus apgyvendinti užsieniečių registracijos centruose ar kitose vietose savivaldybėse, o tie, kurie nebus prieglobsčio prašytojai, savo apgyvendinimu turės rūpintis patys.

Teigiama, kad valstybės institucijos ir toliau sieks juos grąžinti į kilmės šalis.

Kiek tokių migrantų, kuriems baigsis sulaikymo terminai, bus, neaišku.

„Kiek tokių užsieniečių gali būti, niekas negali pasakyti, nes grąžinimai vyksta, skaičiai vis mažėja, taip pat priklausys ir nuo teismų sprendimų ar bus paliktas galioti Migracijos departamento sprendimas nesuteikti prieglobsčio, nes nuo to priklauso užsieniečių apsisprendimas savanoriškai grįžti. Teismuose šiuo metu yra apie 1500 skundų“, – tvirtino VRM.

Teismuose šiuo metu yra apie 1500 skundų.

Pasiteiravus, kaip sekasi tartis su Iraku ir Sirija dėl priverstinio migrantų grąžinimo, kuriems tai – kilmės šalys, ministerija nurodė, jog į Siriją priverstinis migrantų grąžinimas nėra vykdomas dėl čia „esančios situacijos“.

Sieks grąžinti priverstinai

Dėl priverstinio grąžinimo į Iraką deramasi.

„Į Iraką šiuo metu grąžinami tik sutinkantys savanoriškai išvykti Irako piliečiai. Paraleliai vyksta tiek dvišalės Lietuvos derybos, tiek Europos Komisija derasi su Iraku ir dėl priverstinio grąžinimo“, – teigė VRM.

Užsienio reikalų ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas patvirtino, kad su Iraku kalbamasi dėl migrantų grąžinimo.

„Su Iraku palaikomas nuolatinis dialogas dėl Irako piliečių grąžinimo. Artimiausiu metu planuojama šeštoji Irako pareigūnų konsulinė misija, kurios metu bus išduodami dokumentai į Iraką grįžtantiems šios šalies piliečiams“, – rašoma atsakyme 15min.

Sirijos piliečiai į Siriją, pasak ministerijos, „bus grąžinami pasikeitus šiuo metu šalyje esančiai situacijai“.

Pernai į Lietuvą pateko daugiau kaip 4 tūkst. migrantų, daugelis jų yra irakiečiai.

Teigia, kad ramybė pasienyje apgaulinga

Dabar iš Baltarusijos į Lietuvą nelegaliai bandančių patekti migrantų srautai žymiai sumenkę, tačiau bandymų būna.

Dar sausį vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad pasienyje su Baltarusija tvyranti ramybė yra apgaulinga, nes „bet kurią akimirką gali pasirodyti Baltarusijos pareigūnų prievarta stumiama grupė migrantų“.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Agnė Bilotaitė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Agnė Bilotaitė

VRM anksčiau įspėjo, jog, augant geopolitinei įtampai, Rusija gali pasinaudoti neteisėta migracija kaip priemone daryti spaudimą visai Europos Sąjungai ir Ukrainai.

„Maršrutas tarp Rusijos Federacijos ir Baltarusijos gali būti sąmoningai skatinamas siekiant dar labiau auginti įtampą Baltarusijos pasienyje“, – tokį scenarijų įvardijo ministerija.

Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

Siekdama sustiprinti sienos apsaugą, Lietuva skyrė 152 mln. eurų fizinio barjero statybai pasienyje su Baltarusija.

Naujausiais duomenimis, institucijos pasienyje su Baltarusija nutiesė daugiau nei 150 kilometrų spygliuotos vielos užtvaro ir dar 10 km stacionarios tvoros.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs