Balsai skaičiuojami – savivaldybių ir merų rinkimuose pažeidimų neišvengta, aktyvumas siekia beveik 49 proc.

Balsavimui einant į pabaigą savivaldos rinkimuose savo valią pareiškė 47,7 proc. rinkėjų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.

Iki 19 val. rinkimų dieną sekmadienį prie balsadėžių atėjo 38,29 proc. rinkėjų, dar 9,41 proc. jų balsavo iš anksto.

2019 metais iki 19 val. rinkimų dieną buvo balsavę 40,31 proc. proc. rinkėjų, o iš anksto balsavusiųjų buvo 6,25 proc., tad bendras aktyvumas buvo šiek tiek mažesnis ir siekė 46,56 procento.

Iš viso per praėjusius savivaldybių tarybų ir merų rinkimus 2019 metais rinkimuose dalyvavo 47,9 proc. rinkėjų.

18 val. duomenimis, kaip skelbia VRK, sekmadienį balsavo 36,11 proc. rinkėjų.

Bendras rinkimų aktyvumas siekia, 45,52 proc.

VRK skelbia, kad, 17 val. duomenimis, rinkimų dienos aktyvumas siekia 33,69 proc.

Bendras savivaldos ir merų rinkimų aktyvumas iki šios valandos siekia 43,10 proc.

Kol kas aktyviausiai balsuota Pagėgiuose (60,13 proc. rinkėjų), pasyviausiai –Panevėžio rajone (33,90 proc. rinkėjų).

16 val. duomenimis, rinkimų dieną balsavo 30,95 proc. rinkėjų.

Kaip nurodo VRK, bendras rinkimų aktyvumas siekia 40,36 proc.

Policija tikslina aplinkybes dėl trijų sekmadienį gautų pranešimų apie galimus rinkimų pažeidimus Kauno, Alytaus ir Tauragės apskrityse.

Tai BNS pranešė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

„Dėl trijų pranešimų pradėtos aplinkybių tikslinimo procedūros: Kauno, Alytaus ir Tauragės apskrityse“, – BNS sakė jis.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Rinkimai Klaipėdoje

Po aplinkybių patikslinimo paprastai sprendžiama, ar pradėti ikiteisminį tyrimą.

Iki 15 valandos gauti 55 pranešimai apie galimus pažeidimus per rinkimus.

„Dominuoja Alytaus ir Vilniaus apskritys. Pranešimai apie galimus papirkimus sudaro apie 20 procentų pranešimų“, – BNS sakė policijos atstovas.

Pareigūnai taip pat skelbė, kad sekmadienį vykstančių savivaldos rinkimų metu gauna pranešimų apie neblaivius į rinkimų apylinkes vežamus asmenis, tačiau ikiteisminių tyrimų kol kas nepradėta. 

Policija atlieka septynis ikiteisminius tyrimus dėl galimo rinkėjų papirkinėjimo, jie pradėti iki sekmadienio, pagrindinio balsavimo rinkimuose dienos.

Iki 15 valandos „Baltosios pirštinės“ gavo informacijos apie 225 galimus rinkimų pažeidimus: 134 atvejus fiksavo nepriklausomi stebėtojai, o 91 pranešimas gautas iš gyventojų. Didžiąją gyventojų atsiųstų pranešimų dalį sudaro pranešimai apie galimus politinės reklamos skelbimo pažeidimus rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu, tuo metu stebėtojų pranešimuose dominuoja pranešimai apie netinkamą rinkimų apylinkių komisijų darbą, kai kuriais atvejais – nereagavimą į pagrįstas stebėtojų pastabas komisijai ir partijų deleguotiems stebėtojams, praneša organizacijos stebėtojai.

Šiuos savivaldybių tarybų ir merų rinkimus stebi beveik 300 stebėtojų. Iki 15 valandos jie jau aplankė ir patikrino beveik 250 apylinkių visoje Lietuvoje. Maždaug trečdalyje apylinkių, kuriose fiksuoti galimi pažeidimai – neteisingai plombuotos balsadėžės. Daug pranešimų gaunama ir apie galimus duomenų apsaugos pažeidimus, kai apylinkių komisijų nariai garsiai skaito rinkėjų kontaktinius duomenis arba nenaudoja juodų lakštų, skirtų uždengti kitų rinkėjų asmens duomenis, atėjusiam balsuoti asmeniui pasirašant rinkėjų sąraše.

Stebėtojai taip pat pastebi, kad susidūrusios su didesniu rinkėjų srautu, kai kurių apylinkių komisijos nespėja kontroliuoti, jog į balsavimo kabinas rinkėjai eitų po vieną. Dėl to „Baltosios pirštinės“ mato didėjančią riziką, kad ne tik gali būti neužtikrinamas balsavimo slaptumas, bet ir rinkėjo laisvo apsisprendimo teisė.

Aktyviausiai rinkimus savanoriai stebi Vilniaus mieste ir rajone, Trakų ir Plungės rajonuose bei Kaune. Visoje Lietuvoje taip pat važinėja daugiau nei 10 mobilių stebėtojų ekipažų. „Baltųjų pirštinių“ biuras aktyviai reaguoja į gaunamus gyventojų pranešimus ir koordinuoja apylinkėse esančių stebėtojų veiklą, nukreipdami juos į apylinkes, iš kurių rinkėjai praneša apie galimus pažeidimus. Pasibaigus balsavimui ir 20 valandą uždarius rinkimų apylinkes, dalis „Baltųjų pirštinių“ savanorių liks stebėti balsų skaičiavimo procedūros.

Savivaldos rinkimuose iki 15 val. balsavo 37,29 proc. rinkėjų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.

Iki 15 valandos rinkimų dieną sekmadienį prie balsadėžių atėjo 27,88 proc. rinkėjų, dar 9,41 proc. jų balsavo iš anksto.

2019 metais iki 15 val. rinkimų dieną buvo balsavę 29,14 proc. rinkėjų, o iš anksto balsavusiųjų buvo 6,25 proc., tad bendras aktyvumas buvo mažesnis ir siekė 35,4 procento.

„Kadangi šiemet balsavo iš anksto beveik 71 tūkst. rinkėjų daugiau, vadinasi, šiek tiek ilgiau užtruks ir balsų skaičiavimas“,  – spaudos konferencijoje sakė VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė.

Anot jos, aktyviausiai rinkimų dieną balsuoja Pagėgių, Birštono savivaldybių, taip pat Šilalės, Alytaus ir Utenos rajonų savivaldybių rinkėjai, pasyviausiai – Neringos, ir rajoninių Panevėžio, Klaipėdos, Vilkaviškio, Kelmės rajono gyventojai.

Tačiau Neringoje rinkėjai aktyviausiai balsavo iš anksto – čia iki rinkimų sulaukta 24,4 proc. turinčiųjų teisę balsuoti šioje savivaldybėje. Pasyviausiai iki rinkimų dienos balsavo Kauno rajono gyventojai – beveik 5 procentai.

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai Klaipėdoje

+9

Ji taip pat priminė, kad sekmadienio ryto duomenimis policija yra pradėjusi septynis ikiteisminius tyrimus dėl rinkimų pažeidimų. Pačią rinkimų dieną tyrimų dėl to nebuvo pradėta.

„Tai yra – dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise. Daugiausia pranešimų apie galimus pažeidimus yra Vilniaus ir Alytaus apskrityse“, – tvirtino J.Petkevičienė.

Organizacijos „Baltosios pirštinės“ atstovai teigia rinkimų dieną sulaukę 225 pranešimus dėl galimų rinkimų pažeidimų, didžioji dauguma jų gauti dėl galimų politinės reklamos pažeidimų įsigaliojus agitacijos draudimui.  

Šiuose rinkimuose ketverių metų kadencijai renkami 1498 savivaldybių tarybų nariai ir 60 merų. VRK duomenimis, dėl šių mandatų varžosi 13 tūkst. 797 kandidatai, 433 iš jų siekia merų postų.

VRK duomenimis, daugiausiai kandidatų į merus iškelta Vilniaus (16), Šiaulių (12) ir Klaipėdos (11) miestuose, mažiausiai, po tris, yra Rietavo ir Šalčininkų rajono savivaldybėse. 

Teisę balsuoti rinkimuose turi beveik 2,4 mln. rinkėjų.

VRK, remdamasis 14 val. duomenimis, skelbia, kad sekmadienį vykstančiuose savivaldybių ir merų rinkimuose balsavo 24,16 proc. rinkėjų.

Skaičiuojama, kad iš viso, pridėjus balsavusius iš anksto, rinkėjų aktyvumas iki 14 val. siekia 33,56 proc.

Savivaldos rinkimuose iki vidurdienio balsavo beveik ketvirtadalis – 24,4 proc. rinkėjų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.

Iki 12 valandos rinkimų dieną sekmadienį prie balsadėžių atėjo 14,97 proc. rinkėjų. Dar 9,41 proc. jų balsavo iš anksto.

2019 metais iki vidurdienio rinkimų dieną buvo balsavę 15,4 proc. rinkėjų, o iš anksto balsavusiųjų buvo 6,25 proc., tad bendras aktyvumas buvo mažesnis ir siekė 21,65 procento.

Šiuose rinkimuose ketverių metų kadencijai renkami 1498 savivaldybių tarybų nariai ir 60 merų. VRK duomenimis, dėl šių mandatų varžosi 13 tūkst. 797 kandidatai, 433 iš jų siekia merų postų.

11 val. skelbiamais duomenimis, rinkimų dieną balsavimo 9,73 proc. rinkėjų.

VRK nurodo, kad iki dabar rinkimuose iš viso savo balsą atidavė 19,13 proc. rinkėjų.

„Baltųjų pirštinių“ stebėtojams pradėjus rinkimų stebėjimą nuo apylinkių atidarymo, fiksuojamas kiekvienuose rinkimuose pasikartojantis pažeidimas – neteisingai plombuojamos balsadėžės. Apie tokius pažeidimus savanoriai pranešė beveik trečdalyje stebėtų apylinkių. Dažniausiai pasitaikantys atvejai: plombos neapima visų balsadėžių atidarymo plyšių, o jei naudojamos popierinės plombos – jos be oficialaus komisijos antspaudo ir/ar pirmininko parašo, praneša rinkimus stebinti organizacija.

Taip pat užfiksuota atvejų, kai rinkimų komisijos nenaudojo duomenų apsaugai užtikrinti skirtų juodų lakštų, kuriais, žmogui pasirašant rinkėjų sąraše, uždengiami kitų rinkėjų asmens duomenys. Keletoje apylinkių fiksuoti atvejai, kai komisijos nedraudė rinkėjams be rimtos priežasties eiti po kelis į vieną balsavimo kabiną, taip galimai neužtikrindamos balsavimo slaptumo. Kiekvienais rinkimais kartojantis panašiems pažeidimams, „Baltosios pirštinės“ mano, kad apylinkių komisijoms vis dar trūksta tinkamo pasiruošimo sklandžiam ir skaidriam rinkimų vykdymui užtikrinti.

Iš viso per pirmąsias tris balsavimo valandas „Baltosios pirštinės“ tiek iš stebėtojų, tiek iš kitų pilietiškų gyventojų gavo 32 pranešimus apie galimus pažeidimus. Per tinklalapį gaunamų pranešimų statistikoje vis dar dominuoja pranešimai apie rinkimų agitacijos pažeidimus – jie iki 10 valandos sudarė 80 procentų visų pranešimų. Primename, kad nuo vidurnakčio iki apylinkių uždarymo 20 valandą galioja agitacijos draudimo laikotarpis, kurio metu kandidatai ir juos palaikantys asmenys negali skelbti politinės reklamos tiek socialiniuose tinkluose, tiek gyvai (susitinkant su rinkėjais, dalinant skrajutes, kabinant ar paliekant kabėti plakatus).

Savivaldos rinkimuose iki šiol balsavo 14,4 proc. rinkėjų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.

Iki 10 valandos rinkimų dieną sekmadienį prie balsadėžių atėjo 5,01 proc. rinkėjų. Dar 9,41 proc. jų balsavo iš anksto.

2019 metais iki 10 valandos rinkimų dieną buvo balsavę 5,03 proc. rinkėjų, o iš anksto balsavusiųjų buvo 6,25 proc., tad bendras aktyvumas buvo mažesnis ir siekė 11,28 procento.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Jolanta Petkevičienė

„Šiandieną nuo pat ryto balsavo rinkėjai aktyviausiai Akmenės savivaldybėje, Pagėgių savivaldybėje, Švenčionių rajono savivaldybėje, Širvintų rajono ir taip pat Druskininkų savivaldybėje“, – spaudos konferencijoje sakė VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė.

Mažiausias aktyvumas, pasak jos, yra Klaipėdos rajone, Neringoje, Klaipėdos mieste, Vilkaviškyje ir Panevėžio rajone.

Šiuose rinkimuose ketverių metų kadencijai renkami 1498 savivaldybių tarybų nariai ir 60 merų. VRK duomenimis, dėl šių mandatų varžosi 13 tūkst. 797 kandidatai, 433 iš jų siekia merų postų.

Lietuvos policija atlieka septynis su savivaldos rinkimais susijusius ikiteisminius tyrimus, apie galimus rinkimų pažeidimus pareigūnai nuo vasario gavo 80 pranešimų.

„Visi ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti dar iki balsavimo sekmadienį, šiandien gauta pranešimų tik apie neleistiną agitaciją. Rinkimai vyksta ramiai“, – BNS sekmadienį sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Pasak jo, sekmadienio rytą gauti keturi pranešimai apie galimus balsavimus už atlygį Vilniaus apskrityje, dar vienas pranešimas gautas iš Tauragės apskrities, tačiau dėl jų ikiteisminiai tyrimai nėra pradėti. Rinkimų dieną taip pat gauta apie dešimt pranešimų apie agitacijos pažeidimus.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ramūnas Matonis

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nurodo, kad, 9 val., duomenimis, rinkimų dieną rinkėjų aktyvumas siekia 2,01 proc.

Iš anksto iš viso balsavo 9,41 proc. rinkėjų.

Balsuoti į Kauno Miško apylinkę Algimantas Sadlauskas atėjo su rašteliu – savo favoritus ant lapelio užsirašė dar namuose.

„Sunku dar vaikščioti, 77 metai, ir kojas pakerta, bet atėjau su džiaugsmu. (...) Tokia pareiga yra“, – BNS sakė vyras.

„Mano tėvas negalėdamas, sirgdamas irgi eidavo balsuoti“, – pridūrė jis.

Pingvinuko apylinkėje Klaipėdoje balsą atidavusi 40 metų valstybės tarnautoja Indrė BNS teigė, kad apsispręsti jai nebuvo sunku.

„Lūkesčiai orientuoti ne į rinkimų rezultatus, o į išrinktų politikų darbus, kad Klaipėda eitų į priekį“, – sakė ji.

57-ių muzikantas Irmantas sakė, kad nuomonę apie kandidatus susiformavo iš aplinkos.

„Nesu toks detalus, kruopštus žiūrėtojas, kad studijuočiau, pataikyčiau. Nesu toks kietas“, – BNS teigė vyras.

Šiaulių Varpo apylinkėje pats pirmas balsavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.

„Tai, kad mums darbai. Štai einam tiesiai į bažnyčią, į pamaldas“, – BNS tvirtino 73-ių vyskupas.

Dvasininkas sakė, kad jau seniai buvo apmąstes, už ką balsuos, tad apsispręsti nebuvo sunku. Jis teigė rinkęsis taip, „kad Šiauliuose būtų gera gyventi“.

Rinkėjai sekmadienį gali balsuoti tik tos savivaldybės, kurioje yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, apylinkėse.

Rytą apylinkėse rinkėjų tradiciškai nedaug. 

Šaltą ir vėjuotą sekmadienio rytą Vilniaus centre įsikūrusios Vytenio rinkimų apylinkės durys buvo atrakintos dar prieš 7 valandą. Rinkėjų jau laukė visi komisijos nariai ir vienas stebėtojas. 

Per pirmas dešimt minučių balsuoti atvykęs vienintelis vyriškis BNS sakė neskaitęs jokios rinkiminės medžiagos, o balsuos „pagal asmeninį patyrimą“.

„Teko kažkada susidurti. Nuo tada patiko. Dabar jis kandidatuoja ir už jį balsuosiu“, – teigė vyras, tačiau atsisakė prisistatyti, tvirtindamas, kad vardas labai retas ir gali atpažinti žmona, su kuria nuomonės dėl balsavimo yra skirtingos.  

Komisijos pirmininkė Julija Čėglytė BNS prognozavo, kad rinkėjų plūstels įdienojus, kai jie eis į Kaziuko mugę ar trauks namo iš jos. 

„Rytais dažniausiai būna nedaug žmonių. Mes patys ryte prabalsuojame, išsibandome sistemą“, – pridūrė J.Čėglytė. 

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) primena, kad rinkėjams einant balsuoti reikia pasiimti asmens dokumentą. taip pat prašo nefotografuoti balsavimo biuletenių ir neskelbti nuotraukų socialiniuose tinkluose.

Rinkimų kodeksas draudžia fotografuoti ar filmuoti balsavimo kabinose, siekiant pažaboti balsų pirkėjus, kurie mainais už piniginį ar kitokį atlygį prašydavo parodyti pardavusio savo balsą rinkėjo pažymėto biuletenio fotografiją.

Rinkimų dieną budės sustiprintos policijos pajėgos, prokurorai, rinkimus stebi politinių ir nevyriausybinių organizacijų deleguoti stebėtojai. Jie taip pat stebės ir balsų skaičiavimą.

Iš viso savivaldybių tarybų ir merų rinkėjų sąrašuose įrašyti beveik 2,39 mln. rinkėjų. Dalis jų savo valią pareiškė balsuodami iš anksto, taip pat specialiuose punktuose ligonėse, slaugos namuose, kariuomenėje, laisvės atėmimo vietose. Vyresnio amžiaus rinkėjai ir neįgalieji, sergantys asmenys turėjo galimybę balsuoti namuose.

Šiuose rinkimuose ketverių metų kadencijai renkami 1498 savivaldybių tarybų nariai ir 60 merų. VRK duomenimis, dėl šių mandatų varžosi 13 tūkst. 797 kandidatai, 433 iš jų siekia merų postų.