Pasak Advokatų tarybos pirmininko Leono Virginijaus Papirčio, galima numanyti, kad artimiausiu metu vėl bus ieškoma būdų ir formų, kaip įteisinti advokatų veiklos sekimą nepradėjus ikiteisminio tyrimo, kas visų pirma keltų grėsmę ne advokatų privatumui, o ginamųjų asmenų žmogaus teisėms ir teisei į gynybą.
L.V. Papirčio teigimu, didelį susirūpinimą kelia ir teigiamas Teisingumo ministerijos bei kitų žmogaus teises turinčių atstovauti institucijų požiūris į žmogaus teises pažeidžiančių įstatymų iniciatyvas.
„Priėmus įstatymo pataisas, leidžiančias vykdyti slaptą advokatų sekimą, būtų panaikintas advokato ir ginamojo teisės į paslaptį principas, be kurio neįmanoma nei veiksminga teisinė gynyba ar atstovavimas, nei sąžiningas teismo procesas apskritai”, – sako L.V. Papirtis.
Jo teigimu, gynėjo ir ginamojo tarpusavio pasitikėjimą garantuojančios teisinės nuostatos teisinėje valstybėje yra konstitucinė vertybė, įtvirtinta pagrindiniuose tarptautinės ir Lietuvos teisės aktuose, todėl ją pamynus būtų suabejota Lietuvos, kaip teisinės valstybės, statusu.Priėmus įstatymo pataisas, leidžiančias vykdyti slaptą advokatų sekimą, būtų panaikintas advokato ir ginamojo teisės į paslaptį principas.
„Ši konstitucinė vertybė visų pirma yra skirta žmogui, kuriam reikalinga teisinė pagalba, tačiau kartu ji saugo ir advokato funkciją, kuri, paneigus šią vertybę, iš esmės negali tinkamai užtikrinti savo konstitucinės pareigos vykdymo, o per šių pareigų vykdymą reprezentuoti viešojo konstitucinio intereso”, – atkreipia dėmesį Advokatų tarybos pirmininkas.
L.V. Papirčio teigimu, pati Konstitucija draudžia persekioti asme¬nis „bet kokia kaina“, todėl Seime užregistruotos Advokatūros įstatymo pataisos tikėtinai pažeistų pagrindiniame šalies įstatyme ir daugybėje kitų tarptautinių teisės aktų įtvirtintą konstitucinę asmens teisę į gynybą ir teisę turėti advokatą, asmeninio gyvenimo privatumą, žmogaus orumą ir kitas vertybes.
Pasak Advokatų tarybos vadovo, Seimui pritarus šioms Advokatūros įstatymo pataisoms, slaptus veiksmus prieš advokatą būtų galima atlikti ne tik tiriant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, bet apskritai visas žmogaus gyvenimo sritis.
„Toks tei¬si¬¬nis re¬¬¬zultatas ne tik prieš¬ta¬¬rau¬tų pačiai sąžiningo bau¬džia¬¬mojo proceso esmei, žmogaus prigimtinėms teisėms, todėl keltų pagrįstų abejonių, ar Lietuvos vals¬ty¬bė vis dar yra teisinė valstybė”, – teigia L.V. Papirtis.
