„Paimkime tą 1994-ųjų sutartį, pereikime per visus punktus ir pažiūrėkime, ką mes padarėme. Tuomet nekils klausimas (kas turi žengti pirmą žingsnį, – red. past.) Būkim „biedni“, bet teisingi. Pradėkime nuo savęs, būkime sąžiningi prieš save – ką mes padarėme, o ko nepadarėme“, – po Seimo Užsienio reikalų komitete vykusios diskusijos apie Lietuvos ir Lenkijos santykius žurnalistams sakė ambasadorė.
Tačiau, pasak jos, nereikia tirštinti spalvų ir sakyti, kad dėl kelių neišspręstų klausimų, Lietuvos santykiai su Lenkija tapo visiškai tragiški.
„Nėra tie santykiai tokie tragiški, kaip bando parodyti spauda. Tiek Lenkijos pusėje, tiek čia. Yra problemų, yra jau daug metų neišspręstų klausimų. Nebūna taip, kad klausimas neišspręstas ir dingsta. Ne, jis lieka. Tai geriau jį anksčiau išspręsti, kad turėtume mažiau problemų, bet kalbant apie tragiškus santykius tikrai yra sutirštinamos spalvos“, – mano L.Zakarevičienė.
Pasak ambasadorės, Lietuva ir Lenkija puikiai sutaria tiek energetikos srityje, tiek dėl gynybos projektų bei žemės ūkio.
„Sakyčiau, kad tarp Varšuvos ir Vilniaus yra neišspręstų klausimų, užsilikusių problemų, bet Lenkijos rajonuose žmonės yra labai šilti, regionų valdžia nuoširdi ir nuoširdus požiūris į Lietuvą bei noras kartu kažką daryti“, – teigė L.Zakarevičienė.
Ambasadorė atkreipia dėmesį, kad Lenkijoje artėja Seimo rinkimai ir jų fone kalbas apie prastus kaimynių santykius Lenkijos politikai naudoja kaip „labai patogų įrankį kovoje už rinkėjų balsus“.
