– Kokia nuotaika šiuo metu tvyro Kijeve?
– Tvyro įtampa. Vakar buvo sušauktas Ukrainos saugumo ir gynybos tarybos posėdis ir kaip tik tuo metu V.Putinas patvirtino, kad pripažins tuos pseudodarinius.
Tada prezidentas (Volodymyras) Zelenskis kalbėjosi su didžiųjų valstybių vadovais: Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos, Europos Vadovų Tarybos vadovu.
Antrą valandą nakties prezidentas V.Zelenskis kreipėsi į tautą, į ukrainiečius, bandydamas nuraminti juos, padėkodamas už ramybę, vienybę, ramino, kad priežasčių visiškai bemiegei nakčiai nėra, kad sienos yra saugomos, teritorinė gynyba veikia, partneriai palaiko Ukrainą, ir kai tik valdžia pamatys rizikos, pavojaus padidėjimą, apie tai tauta bus iš karto informuota, kad pagrindo chaotiškiems veiksmams nėra.
Buvo akcentuota, kad Ukraina, kaip ir visas kitas Vakarų pasaulis, kvalifikuoja Rusijos veiksmus kaip grubų suvereniteto, teritorinio vientisumo pažeidimą, ir atsakomybė už šių sprendimų pasekmes, kurie kvalifikuotini kaip vienašalis pasitraukimas tiek iš Minsko susitarimų, tiek Normandijos susitarimų, tenka Rusijos politinei vadovybei.
Ukraina sieks ir toliau nepasiduoti provokacijoms, išlieka diplomatinio sprendimo šalininkė.
– Beje, ar prezidentas V.Zelenskis reagavo į V.Putino žodžius apie Ukrainos statusą – kad Ukraina esą niekada nebuvo nepriklausoma valstybė?
– Ne, tiesioginės reakcijos į tuos įžeidinėjimus Ukrainos valstybės atžvilgiu nebuvo, nors iš tiesų jie skambėjo tikrai žiauriai.
– Jūs sakote, kad dabar jaučiama įtampa, prieš savaitę sakėte „įtampėlė“. Tai vis dėlto skirtumas yra?
– Yra, be abejo, skirtumas. Po vakarykščių sprendimų, žinoma, kad ta įtampa išaugo. Labai norisi tikėti, kad totalinė invazija, kaip čia žiauriai beskambėtų, visgi neįvyks. Bet lokalių, tokių dalinių užpuolimų tikimybė išaugo ir yra didelė. Visų pirma, mano galva, gresia tai daliai, kur tikrai ypatingai aukšta eskalacijos tikimybė.
– Kur aukšta karinės eskalacijos tikimybė?
– Totalinės invazijos, manau, kad tikrai minimali (tikimybė), nes Ukrainos kariuomenė jau visai kita ir ji pasirengusi ginti savo valstybę. Ir skaičiai visai kiti, ir parengimo kokybė, lyginant, tarkime, su 2014 metais. Bet lokalių, tų dalinių užpuolimų tikimybė, manau, išaugo dar labiau dabar. Ir visų pirma grėsmė (kyla) likusiai Donbaso daliai, likusiai Luhansko ir Donecko sričių (dalims), kurias pilnai kontroliuoja būtent Ukraina. Čia lokalios eskalacijos tikimybė ypatingai aukšta. Ir neatmestini kiti variantai.
– Kaip Ukraina reaguoja į tai, kas nutiko per pastarąją parą? Ar tai jau tas blogiausias scenarijus, ar vis dėlto dar ne? Kai kur vertinama, kad tai jau karinis įsiveržimas.
– Dabar faktiškai šituo sprendimu yra įsiveržimas į 7 proc. Ukrainos teritorijos, Rusija pati tą patvirtino. Svarstomi įvairūs variantai.
– Ar kas nors žinoma dėl įsakymų Ukrainos kariuomenei: jeigu bus panaudoti, tai kada, didesnio kalibro ginklai?
– Ši informacija, be abejo, nėra viešai žinoma, bet galiu patikinti, kad labai rimtai ruošiamasi ir Kijevo gynybai, nes vis dažniau kalbama apie galimą Kijevo puolimą. Man tenka tiesiogiai kontaktuoti ir bendrauti su gynybos ministru ponu Oleksijumi Reznikovu. Ir ne tik sostinėje – apskritai pasirengimo lygis yra pats aukščiausias ir tikrai Ukraina ruošiasi.
Reguliariosios pajėgos – 250 tūkst. karių – tai yra tikrai daug. Plius yra iki 400 tūkst. vadinamųjų veteranų, kurie praėję per tuos aštuonerius metus tikrąjį karą, iš jų daugiau kaip pusė jau seniai buvo užsirašę savanoriškai grįžti į frontą, esant poreikiui, ir ką jie pasiruošę irgi daryti dabar. Nacionalinė gvardija – apie 100 tūkst., mob. rezervas, vidaus reikalų pajėgos – apie 40 tūkst. Taip kad pajėgumai yra dideli ir yra rengiamasi. Duok Dieve, nereikės.
– Jungtinių Valstijų diplomatai buvo perkelti iš Kijevo į Lvovą. Naujausiomis žiniomis, jie jau nakvojo Lenkijoje. Jūs esate Kijeve. Prieš savaitę taip pat sakėte, kad yra parengtas keturių lygių planas Rusijos užpuolimo atveju ir tada būtų perkelti ir kiti diplomatai, ne tik tas trečdalis, kuris buvo perkeltas praėjusią savaitę. Kodėl toks planas dar nevykdomas?
– Tai kad tokios būtinybės kol kas nėra. Gyvenimas Kijeve vyksta, kaip sakiau, įtampa tvyro, bet žmonės labai susitelkę, labai pasijutusi vienybė. Viskas dirba, mokyklos veikia, ligoninės, prekybos centrai, ir užsienio valstybių ambasados – didžioji dalis – veikia.
Aišku, yra keletas išsikėlusių į Lvivą, taip, amerikiečiai, man pati ambasadorė, laikinoji reikalų patikėtinė vakar skambino ir pranešė apie tai, kad keliasi į Lenkiją ir labai tikisi, kad tuoj pat galės vėl sugrįžti į Ukrainą.
Vieninteliai amerikiečiai kol kas tokį sprendimą yra priėmę. O didžioji dalis diplomatinių atstovybių darbuojasi Kijeve. Ir dirbs tol, bent jau Lietuvos ambasada, kol tai bus įmanoma. Kaip esu turbūt minėjęs, dalis ambasados darbuotojų yra perkelta į Lvivą – bet tik tam, kad nenutrūktų konsulinių paslaugų teikimas ir pagalba mūsų piliečiams, tiek, kiek tai būtų įmanoma blogiausio scenarijaus atveju, kurio niekas nelaukiame, nenorime, bet ruoštis vis tiek reikia.
– Jeigu trečdalis perkelta, kiek liko, kokia dalis darbuotojų liko Kijeve dirbti Lietuvos ambasadoje?
– Tai du trečdaliai.
– Vis dar tas pats, nepasikeitė situacija?
– Pajėgumai mažesni šiek tiek, be abejo, tenka labiau susitelkti, dar labiau įtempti jėgas, bet darbuojamės pilnu tempu.
– Ar kažkas Jums žinoma apie Lietuvos prezidento vizitą į Kijevą. Šiandien prezidento patarėja Asta Skaisgirytė sakė, kad yra toks planas. Ar Jūs žinote daugiau detalių?
– Galiu pasakyti tiek, kiek Asta pasakė. Palikime apie tai daugiau detalių pranešti pačiai mūsų Prezidentūrai.
O iš principo tik noriu pasakyti, kad mūsų aukščiausi pareigūnai šiuo metu yra labai laukiami. Beje, mūsų prezidentas buvo pirmasis su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, jeigu atsimenate, kai prieš Kalėdas buvo ta įtampa jau, eskalacija iki aukščiausio lygio pakilusi, kad per šventes kalėdines gali prasidėti kariniai veiksmai, tai būtent tada Lietuvos ir Lenkijos prezidentai buvo pirmieji, kurie atskrido pareikšti solidarumą su Ukraina.
Tai ir dabar tikrai laukiame visų vadovų ir tas tikrai labai šiuo metu yra būtina ir reikalinga.
Netrukus po to, kai pasirodė šis interviu, Prezidentūra pranešė, kad Lietuvos ir Lenkijos vadovai Gitanas Nausėda ir Andrzejus Duda trečiadienį Kijeve susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
