2021 09 15

Lietuvos atstovė EŽTT: teismą bandoma paversti hibridinės agresijos įrankiu

Lietuvos atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) Karolina Bubnytė-Širmenė sako, kad teismu galėjo būti piktnaudžiaujama, jam pateikiami klaidingi duomenys, siekiant, kad penkių afganistaniečių atžvilgiu būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, neleidžiančios jų išsiųsti iš šalies. Dėl šių ir kitų priežasčių Lietuva apribojimą prašo panaikinti bei teigia, kad Strasbūro teismu bandoma pasinaudoti kaip vienu iš hibridinės agresijos įrankių.

„Baigėme rengti prašymą EŽTT, prašydami panaikinti Lietuvai paskirtas laikinąsias apsaugos priemones penkių afganistaniečių atžvilgiu“, – trečiadienį žurnalistams sakė K.Bubnytė-Širmenė.

Šiuo metu prašymas redaguojamas ir vėliau trečiadienį bus išsiųstas į Strasbūro teismą.

Anot Lietuvos atstovės EŽTT, vienas iš argumentų yra tai, kad pačios priemonės yra nebeaktualios, nes migrantai jau pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje ir procedūros buvo pradėtos, tačiau pats kreipimasis į teismą yra platesnis.

„Tokiu atveju, kai laikinosios apsaugos priemonės praranda aktualumą, jų pritaikymas yra nutraukiamas, o mes prašome naikinti, kad jos būtų pripažintos negaliojančiomis nuo paties paskelbimo visai kitais pagrindais“, – teigė ji.

Kreipimesi Lietuva nurodo, kad prašant pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones galėjo būti piktnaudžiaujama procesu, galbūt pateikta klaidinga informacija, taip pat Strasbūro teismas neatsižvelgė į ypatingą situaciją, kuri Lietuvoje kyla dėl Baltarusijos autoritarinio vadovo Aliaksandro Lukašenkos režimo vykdomos hibridinės agresijos.

„Svarbiausias dalykas, kurį mes norėjome indikuoti teismui, kad pats EŽTT būtų labai atsargus ir dėmesingas, nes jį bandoma įtraukti kaip įrankį į tą hibridinės atakos kontekstą“, – tvirtino K.Bubnytė-Širmenė.

Jos teigimu, naudojantis Lietuvos prisiimtais tarptautiniais įsipareigojimais dėl žmogaus teisių apsaugos, yra bandoma apeiti nacionalinį teisinį reguliavimą, stabdantį neteisėtą migrantų srautą iš Baltarusijos.

„Tai neturėtų būti daroma, nes Lietuvos prisiimti įsipareigojimai žmogaus teisių apsaugos srityje neturėtų tapti mūsų valstybės demokratijos susinaikinimo aktu“, – sakė ji.

Pasak Lietuvos atstovės, tikslių terminų, per kuriuos teismas turėtų atsakyti į prašymą panaikinti priemones, nėra, tačiau, pagal jos praktiką, tai gali užtrukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių.

Strasbūro teismas praėjusią savaitę priėmė sprendimą, draudžiantį Lietuvai grąžinti atgal į Baltarusiją penkis afganistaniečius, kurie teigė esantys Lietuvoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Europos Žmogaus Teisių Teismas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Europos Žmogaus Teisių Teismas

Praėjusį ketvirtadienį migrantai susidūrė su Lietuvos pasieniečiais, kartu su jais buvo ir skundą EŽTT pateikusi advokatė Asta Astrauskienė, tačiau pareigūnai tvirtino, kad afganistaniečiai ką tik atėjo iš Baltarusijos, todėl į ją buvo ir grąžinti.

Po kelių dienų – antradienį – migrantai vėl atsidūrė Lietuvoje ir buvo sulaikyti pasieniečių.

Trečiadienį po vidurdienio pranešta, kad penki vyrai pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Jie patys teigia iš Afganistano bėgę dėl Talibano keliamos grėsmės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis