Vyriausybės nutarimas dėl atstovybės Taipėjuje įsigalios sausio 1 dieną.
Artimiausiu metu žadama skelbti konkursą atstovybės vadovo pareigoms užimti.
Taivano atstovybė Lietuvoje išsiskiria savo pavadinimu – kitose Europos šalyse ir JAV šios įstaigos veikia kaip Taipėjaus ekonominiai ir kultūriniai biurai, taip pabrėžiant nepolitinį jų pobūdį.
Taivaniečių atstovybės Vilniuje pavadinimą patvirtino Užsienio reikalų ministerija, o prekybos atstovybės Taipėjuje – Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Užsienio reikalų ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento atstovai nurodė, kad Lietuva sutiko su Taivano pasiūlytu pavadinimu savo atstovybei „Taivaniečių atstovybė Lietuvoje“.
„Už Lietuvos prekybos atstovybės Taipėjuje steigimą atsakinga Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Ministerija pasirinko savo kompetencijai artimą pavadinimą“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos atsakyme.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, gavusi 15min klausimus, paprašė kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją.
Kyla klausimų
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) vicepirmininkas „valstietis“ Giedrius Surplys sakė nežinantis, kodėl Taivane planuojamos atidaryti mūsų šalies atstovybės pavadinimas bus būtent toks – Lietuvos prekybos atstovybė Taipėjuje.
Jo teigimu, planas atidaryti atstovybę įrašytas Vyriausybės programoje.
„Su tuo aš nematau jokių problemų. Man atrodo, kad gerai, jog mes tą darome diversifikuodami savo ekonominius santykius. Bet pavadinimas – nežinau, ar čia nebus tas reveransas Kinijai, kurio seniai visi laukia, siekiant normalizuoti, atstatyti pašlijusius santykius. Reikėtų klausti Užsienio reikalų ministerijos.
Bet ką aš noriu pabrėžti – kiek aš suprantu tarptautinius santykius, tai vėlgi Kinijai labiausiai skauda būtent Taivaniečių atstovybė Vilniuje, kuri suponuoja, kad mes tikrai keliame dvejonių dėl to, ar laikomės vienos Kinijos politikos. Manau, kad tas mūsų atstovybės pavadinimas Taipėjuje nėra tai, ko Kinija iš mūsų laukia“, – pabrėžė opozicijos atstovas.
G.Surplys neprisiminė, kad Lietuvos prekybos atstovybės Taipėjuje pavadinimo klausimas būtų svarstytas Seimo URK.
Tačiau jis labai gerai pamena diskusijas komitete dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo. Atsakymas, kodėl ji bus vadinama taip, o ne kitaip, esą taip ir nebuvo pateiktas.
„Jo nėra ir dabar pateikta, kodėl mes pasirinkome tokį keistą variantą, kurio nėra niekur kitur pasaulyje. Tai turbūt neišgirsime atsakymų ir šiuo klausimu URK“, – svarstė parlamentaras.
G.Surplys sakė norintis tikėti, kad bent kažkokie diplomatiniai pokalbiai su Kinija vyksta. Anksčiau jis turėjo signalų, kad to nebuvo, Lietuva esą demonstratyviai nesikalbėjo su Kinija.
„Kaip šalis turime teisę laikytis principingos užsienio politikos ir ginti savo vertybes, savo interesus. Bet galime tai daryti pagarbiu, profesionaliu būdu, ko kol kas aš labai pasigedau“, – pabrėžė Seimo URK vicepirmininkas.
G.Surplys aiškino tikėjęsis ramesnės Pekino reakcijos. Kartu jis pažymėjo, kad Kinijos žingsnius vertina kaip bandymą įvairiausiais būdais sugrąžinti Lietuvą prie pokalbių stalo.
„Demonstratyviai iki šiol nesakėme nieko ir nesikalbėjome, bet galbūt tos griežtos priemonės prisideda prie tokių reveransų, kaip dabar dar vienas keistas pavadinimas, tik jau dabar Lietuvai atidarant atstovybę.
Aš vertinčiau tai kaip diplomatinį žaidimą siekiant priversti Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją vienaip ar kitaip kalbėtis su oficialiąja Kinija“, – pakartojo jis.
Nemato kontroversijų
Parlamentinių ryšių su Kinijos Respublika (Taivanu) grupės pirmininkas, Seimo konservatorių frakcijos atstovas Matas Maldeikis sakė, kad sprendimas dėl atstovybės pavadinimo yra Vyriausybės.
„Jeigu Vyriausybė taip mato, man irgi tai yra tiesiog užfiksavimas tokios realybės. Man svarbu politikoje yra realybė ir faktų konstatavimas. Bus misija Taipėjuje bet kokiu atveju ir nematau dėl to didesnių problemų ir kontroversijų“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie Taivaniečių atstovybės Lietuvoje pavadinimą, kuriame nurodomas salos pavadinimas, kinų kalba skambantis kaip Taivano atstovybė, kas kelia Kinijos pyktį, M.Maldeikis aiškino, kad jis yra tinkamas, atspindintis realybę.
„Nes ten gyvena taivaniečiai. Ir svarbu pabrėžti, kad jis niekaip nepažeidžia vienos Kinijos principo, ką bando primesti Kinijos vyriausybė. Dėl to, kad mes neatidarome diplomatinių atstovybių. Tai niekaip neišeina iš vienos Kinijos rėmų ir principų“, – sakė jis.
Kinija ėmėsi griežtų veiksmų atsakydama į Taivaniečių atstovybės įkūrimą Lietuvoje.
Mūsų šalies ambasadoje Pekine neliko nė vieno diplomato. Diplomatinę atstovybę pasiūlyta pervadinti Reikalų patikėtinio biuru.
Su įvairiais sunkumais susiduria ir mūsų šalies verslas.
M.Maldeikis aiškino, kad situacija jam kelia nerimą. Politikas teigė besitikintis greitų sprendimų dėl to.
„Reikia suprasti, kokia yra problema. Problema ta, kad prekyba yra Europos Sąjungos kompetencija. Mes esame savo šalies prekybos klausimus atidavę Europos Sąjungai. Dėl to mums yra labai sunku reaguoti atsakant į Kinijos veiksmus ir juos traktuoti kitaip, nei puolimą prieš Europos Sąjungą.
Dėl to, kad tai yra Kinija prieš Europos Sąjungą, nes tai nėra Lietuvos kompetencija prekybos klausimai. Ir aš tikiuosi greito šio klausimo sprendimo, suprantant, kad nė viena pusė nesuinteresuota tolesniu eskalavimu. Kinija tai irgi puikiai supranta“, – kalbėjo Seimo parlamentinių ryšių su Kinijos Respublika (Taivanu) grupės pirmininkas.
M.Maldeikio teigimu, tai yra politinis spaudimas mūsų šalies Vyriausybei. Anot jo, Kinija, bijodama panašių sprendimų ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, iš Lietuvos nori padaryti pavyzdį.
Seimo narys aiškino, kad Kinija puikiai supranta nuotaikas Europoje, tai, kad Lietuvos draugiškumas Taivanui, pasitraukimas iš Kinijos „17+1“ grupės yra tik viena iš bendros tendencijos apraiškų. Esą greitai to sulauksime ir kitose Bendrijos šalyse.
M.Maldeikis minėjo, kad trijų Europos Sąjungos valstybių – Prancūzijos, Nyderlandų ir Airijos – nacionaliniai parlamentai priėmė rezoliucijas, kuriose išsakoma parama Taivanui. Esą matomas ir naujos Vokietijos vyriausybės pasiryžimas stiprinti bendradarbiavimą su Taivanu, kelti klausimus dėl žmogaus teisių padėties Kinijoje.
„Visą šitą tendenciją matydama Kinija tiesiog pasirinko Lietuvą kaip taikinį tam, kad parodytų, kas bus su šalimi, kuri nepalaikys Kinijos naratyvo ir nebijos Kinijos. Reikia suprasti, kad tai nėra apie Vilnių, tai yra apie Kiniją ir tuos pasikeitimus, kurie vyksta pačioje Kinijoje, bei jų santykį su Europos Sąjunga“, – komentavo parlamentaras.
Nuoseklus sprendimas
Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala mano, kad kalbant apie prekybos atstovybę Taivano saloje, buvo deklaruotas esminis politinis tikslas – akcentuoti, jog tai nėra diplomatinių santykių užmezgimas, o prekybiniai, ekonominiai, kultūriniai saitai.
„Tokiu atveju ir šiuo pavadinimu nesudaroma prielaida manyti, kad tai yra kas nors daugiau. Aš manau, kad tai toks nuoseklus sprendimas vertinant bendrą šitų santykių kontekstą“, – sakė jis.
Kaip tuomet atrodo Taivaniečių atstovybė Vilniuje, kurios pavadinimas kinų kalba skamba kaip Taivano atstovybė (sala laikoma Kinijos dalimi)?
L.Kojala pabrėžė, kad šis niuansas yra labai svarbus. Esą Lietuvoje akcentuojama, kad tai – Taivaniečių atstovybė kalbant labiau apie bendruomenes, ne apie valstybės pavadinimą.
„Bet kad kinų kalboje tai yra tas pats, ko gero, sudaro papildomą prielaidą Kinijai imtis to atsako, kurio ji dabar, panašu, imasi apimdama ekonominį ir kitą dėmenį. Bet aš manau, kad to turbūt buvo galima tikėtis ir sprendimų priėmėjai galėjo nujausti, kad taip bus, ir žinojo apie tai.
Nes Kinija visuomet brėžia raudoną liniją bet kokioms dviprasmybėms ar bent jau iliuzijų sudarymui, kad Taivanas gali turėti kažką panašaus į veikimą tarptautinėje politikoje atsiejant nuo Kinijos Liaudies Respublikos“, – aiškino politologas.
Kaip toliau rutuliosis situacija su Kinija, pasak L.Kojalos, labai daug priklauso nuo Europos Sąjungos gebėjimų reaguoti apginant vieną iš valstybių narių.
Jis pabrėžė, kad prekybiniai santykiai yra viršnacionalinė Europos Sąjungos kompetencija ir čia labai svarbų vaidmenį atlieka europinės institucijos.
Politologas minėjo, kad šiuo metu vyksta sprendimų priėmimo procesas kuriant naujus mechanizmus, kurie padėtų išvengti tokio politinio spaudimo.
„Aš manau, kad situacijos rutuliojimasis labai didele dalimi bus susietas ne tik su Lietuvos ir Kinijos Liaudies Respublikos dvišalių santykių aspektais, bet labiau su tuo, kaip Europos Sąjunga šitą konkrečią situaciją pavers pavyzdžiu gebėjimo apsaugoti savo interesus arba galbūt parodymo, kad dabar mechanizmų trūksta“, – mano Rytų Europos studijų centro direktorius.
-
Iš didelio debesies – mažas lietus? Verslo entuziazmas dėl eksporto į Taivaną blėsta
-
„Süddeutsche Zeitung“ apžvalgininkas apie ginčą su Kinija: „Kvaili lietuviai“
-
Kinijos kerštas tęsiasi: tekstilininkams ir autopramonei – įspėjimai iš Europos partnerių
-
Lietuvos atstovybė Kinijoje – tuščia: diplomatai grįžo namo
