Pasak bendrovės „Autrolis“ generalinio direktoriaus Mindaugo Lego, ši istorija atskleidė, kad negalima šantažuoti įmonės nepamatuotais reikalavimais, o tik derybomis, socialiniu dialogu ir teisinėmis priemonėmis galima spręsti iškilusias problemas. Jis priminė, kad „Autrolis“ siekė konstruktyvaus dialogo su profesine sąjunga.
„Profesinė sąjunga, neretai politikuodama, kenkė tiek įmonei, tiek patiems troleibusų vairuotojams“, – įsitikinęs M.Legas.
Įsigaliojus LAT sprendimui, troleibusų vairuotojai negalės rengti neterminuotų streikų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis neskundžiama.
Priminsime, kad į streikus dalis „Autrolyje“ dirbančių troleibusų vairuotojų įsitraukė, kai prasidėjus sunkmečiui bendrovė nusprendė mažinti darbo užmokestį. Posėdžiuose, į kuriuos buvo sukviesti darbuotojai, taip pat profesinės sąjungos atstovai, bendrovės vadovai tikino darantys viską, ką gali. Darbuotojams iš pradžių buvo siūloma savo noru imti porą laisvadienių per mėnesį, kad įmonė nors iš dalies sutaupytų lėšų. Siūlyta ir kitų kompromisinių variantų, bet profesinė sąjunga su siūlymais nesutiko ir inicijavo keletą streikų.
Pasak M.Lego, dėl kategoriško Kauno troleibusų vairuotojų profesinės sąjungos lyderio P.Balčaičio elgesio nukentėjo nekalti vairuotojai.
„Jeigu profesinė sąjunga tada būtų sutikusi padaryti nuolaidų, šiandien galėtume pradėti derybas dėl atlyginimų grąžinimo į ikikrizinį lygį“, – teigė „Autrolio“ generalinis direktorius. Anot jo, vien dėl neteisingos sąjungos pozicijos, kai per streikus P.Balčaičio suklaidinti darbuotojai nesutiko su 15 proc. darbo užmokesčio mažinimu, teko nutraukti darbo sutartis su maždaug 80 darbuotojų.
Profesinės sąjungos lyderio laukia naujas teismų maratonas: įmonė ketina teikti ieškinį teismui, kuriuo sieks iš P.Balčaičio vadovaujamos Kauno troleibusų vairuotojų profesinės sąjungos išieškoti per streikus patirtą žalą.
Skaičiuojama, kad vien tiesioginiai bendrovės nuostoliai siekia 426 tūkst. Lt, neskaitant netiesioginės žalos, kuri gali viršyti milijoną litų.
