„Ponas Zalatorius, būdamas LBA prezidentas ir galėdamas veikti asociacijos vardu kaip lobistas, tą jis ir darė gindamas interesus bankų, tačiau kreipdamasis į LVK prezidentą buvo įtrauktas į galimai nusikalstamą schemą. Ta galimai nusikalstama schema – tai yra atsilyginimas už tai, kad LVK prezidentas atstovautų interesus, jau tie veiksmai šiuo metu traktuojami kaip nusikalstami veiksmai“, – antradienį spaudos konferencijoje dėstė Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Žydrūnas Bartkus.
Jo teigimu, teisėsauga aiškinsis V.Sutkaus turimų 400 tūkst. eurų kilmę. Įtariama, kad dalis šių lėšų galėjo būti gauta neteisėtu būdu. Kokia dalis, teisėsauga neatskleidžia. Nenurodoma ir M.Zalatoriaus LVK prezidentui kaip kyšis galėjusi būti perduota suma.
Pats V.Sutkus sako, kad grynųjų jo namuose teisėsauga rado iki 10 tūkst. eurų, o už visas gautas pajamas mokėjęs mokesčius.
Tačiau į detales V.Sutkus negalėjo leistis, nes yra pasirašęs, kad bylos viešai nekomentuos. M.Zalatorius taip pat plačiai jam metamų įtarimų nekomentuoja – tik sako, kad buvo, yra ir bus doras žmogus.
LBA pernai rinko tikslinius narių įnašus
Visgi būtų labai keista, jei LBA prezidentas M.Zalatorius Verslo konfederacijos vadovo V.Sutkaus „atstovavimo paslaugas“ būtų pirkęs iš savo kišenės. Greičiau tam galėjo būti skirti asociacijos ar jos narių pinigai, mat, kaip įtaria STT, galimai buvo siekta visiems bankams svarbių sprendimų.
O ką rodo LBA finansinės ataskaitos? Tai, kad pernai, skirtingai nei ankstesniais metais, asociacija neapsiribojo tradiciniu narių mokesčio surinkimu, iš ko surinko 577 143 eurus, bet ir gavo tikslinių įnašų. Nei daug, nei mažai – dar 204 998 eurus.
„Kodėl LBA pernai prireikė rinkti tikslinius įnašus ir kam jie buvo skirti?“ – 15min paklausė LBA Komunikacijos vadovės Valerijos Kiguolienės.
„Lietuvos bankų asociacijos administraciniai kaštai finansuojami iš surenkamo nario mokesčio, o vykdomi projektai ir iniciatyvos – iš jiems skirtų tikslinių įnašų“, – atsakė ji, tačiau į detales nesileido.
Tuomet darkart uždavėme tokius klausimus:
- Kokie projektai ir iniciatyvos buvo 2019-aisiais, kad prireikė tikslinių įnašų, kurių ankstesniais metais neprireikė?
- Kurie asociacijos nariai ir kokio dydžio įnašus mokėjo?
- Ar ši suma buvo skirta LVK ar V.Sutkui, kad LBA interesai būtų stipriau atstovaujami?
V.Kiguolienė konkrečiai atsakyti nepanoro.
„Asociacijos vykdyti projektai ir iniciatyvos yra įvardijami metinėse veiklos ataskaitose, kurios yra viešai prieinamos mūsų interneto svetainėje. Lietuvos bankų asociacija – viena iš pirmųjų asociacijų šalyje, kuri pradėjo viešinti detalias savo veiklos ataskaitas“, – rašė ji.
Ataskaitoje nurodoma, kad pernai vyko Europos pinigų viktorina, buvo pristatytas tyrimas, kurio pagrindu apskaičiuotas Lietuvos finansinio raštingumo indeksas, asociacija vykdė „Smart-ID“ gidų kampaniją, dalyvavo idėjų festivaliuose „Laisvės piknikas“ ir „Būtent“.
Prie svarbiausių metų asociacijos įvykių nurodomi ir faktai, kad gruodį asociacija kreipėsi į prezidentą prašydama vetuoti Pelno mokesčio įstatymo projektą, numatantį bankų ir kredito unijų apmokestinimą papildomu 5 procentų tarifu, tačiau prezidentas įstatymą pasirašė.
Asociacija finansų ataskaitoje nurodė už 2019-aisiais vykdytą rinkodaros kampaniją uždirbusi 37 tūkst. eurų, pati parėmusi viešąją „Visos idėjos“ (3 tūkst. eurų) ir Laisvės televiziją (4 tūkst. eurų).
LVK narių mokesčiai menkesni
Įdomu tai, kad LBA narių mokesčiai asociacijai ir tiksliniai įnašai gerokai lenkia stambesnės asociacijos, atstovaujančios verslui, LVK surenkamus narių mokesčius.
LVA finansinės veiklos ataskaitoje už 2019-uosius metus nurodė, kad pernai išvis gavo 1 814 432 eurus pajamų. Iš jų – vos 231 494 eurus narių mokesčių ir tikslinių įnašų.
Taip pat asociacija nurodė gavusi beveik 30 tūkst. eurų paramos iš šešių įmonių: Legalaus verslo aljanso (11 800 eurų) „Publicum Group“ (1400 eurų), įmonės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ (2415 eurų), įmonės „Biotechpharma“ (3000 eurų), „ART21“ (7000 eurų) ir Birių krovinių terminalo (4000 eurų).
Daugiausia lėšų 2019-aisiais LVK nurodė gavusi iš Europos Sąjungos, Lietuvos ir užsienio paramos fondų.
Beje, teisėsauga įtaria, kad viename iš LVK vykdytų ES lėšomis finansuotų projektų taip pat vyko neskaidriai. STT duomenimis, V.Sutkus, projekto partnere pasirinko vieną privačią konsultacijų bei mokymų bendrovę, kurios direktorius, veikdamas kartu su vienos privačios informacinių technologijų bendrovės direktoriumi, dalį projekto metu gautų lėšų, kaip kyšį, sumokėjo asmeniškai V.Sutkui.
Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.
