Prie memorandumo prisijungusios UAB „Login Conferences“, organizuojančios didžiausią interneto ir technologijų bendruomenės konferenciją Baltijos šalyse, direktorė Ieva Dirvonskaitė sako pastebinti, kad žmonės dažnai teigia esantys tolerantiški, tačiau iš tiesų elgiasi priešingai. Anot jos, kartais atrodo, kad jie bijo piliečių, kurie neatrodo taip pat, kaip jie.
„Manome, kad tokie memorandumai ir panašios iniciatyvos, viena vertus, skatina toleranciją visuomenėje, o, kita vertus, sukuria visiems saugią ir draugišką aplinką. Aplinkoje, kur kiekvienas jaučiasi lygiaverčiai vertinamas ir gerbiamas, smagiau ir dirbti, ir gyventi“, – sakė I.Dirvonskaitė.
I.Dirvonskaitei antrina ir UAB „Statybų dailos ambasada“ vadovė Vita Abramavičienė. Anot jos, nors statybų sektorius neretai nesuvokiamas kaip turintis LGBT (lesbietės, gėjai, biseksualūs, translyčiai) darbuotojų, tačiau tokia nuomonė esanti klaidinga: „LGBT darbuotojai dirba visose srityse, statybų taip pat. Todėl ir turime žengti atitinkamus žingsnius, kad visi jaustumėmės gerai“, – tvirtino V.Abramavičienė.
LGBT darbuotojai dirba visose srityse, statybų taip pat. Todėl ir turime žengti atitinkamus žingsnius, kad visi jaustumėmės gerai, – tvirtino V.Abramavičienė.
Dešimtadalis įmonių – iš Šiaulių
Tarp beveik septynių dešimčių organizacijų – dešimtadalis iš Šiaulių. Populiaraus kirpimo salono „Madam FuFu“ vadovė Olga Kalvelė mano, kad Šiauliuose retai keliami su LGBT susiję klausimai, nors problemos egzistuoja ir čia.
„Norime pasakyti, kad kirpykloje kerpame plaukus, o ne nustatinėjame žmonių orientacijas. Ir tai pasakyti yra labai svarbu, nes dažnai kitokie nei dauguma ne tik jaučiasi, bet ir yra nelaukiami įvairiose įstaigose“, – sakė ji.
Anot kirpimo salono vadovės, Šiaulių įmonės turėtų suskubti ir pačios prisijungti prie tokių iniciatyvų: „Dalis Šiauliuose apsistojančių oro policijos pareigūnų yra LGBT asmenys, o policijos misijos beveik visada atvyksta iš šalių, kuriose tokia diskriminacija yra atgyvena. Jie tikrai mieliau eis į tokį restoraną ar kirpyklą, kurie nebijo prisiklijuoti vaivorykštinį lipduką ar pasikabinti vėliavą ir taip išreikšti paramą LGBT teisėms“, – teigia O.Kalvelė.
Be „Madam FuFu“ salono, LGBT šiauliečiai raginami drąsiai lankytis elektroninės muzikos bare „Space“, tatuiruočių salonuose „Mad Factory“ ir „Totemas Tattoo“. Prie iniciatyvos taip pat prisijungė spaustuvė „Gorila reklama“, asociacija „Šiaulių liberalus jaunimas“, UAB „Gaja“, teikianti kaimo turizmo paslaugas Šiaulių apskrityje, lietuvių dizainerius garsinantys „LT dizaino namai wãpsva“.
Tiek verslas, tiek ne pelno siekiančios organizacijos supranta, kad nesudarius tinkamų sąlygų darbe, visa ši smarkiai besiplečianti grupė migruos į kitas darbovietes, negerbs homofobines ar transfobines nuostatas palaikančių darbdavių. Manau, pokyčiai neišvengiami“, – sako TJA atstovė.
Pagarba LGBT – kovos menų filosofijos dalis
LGBT draugišku save viešai įvardijo ir sporto klubas „Laumžirgis“. Anot klubo vadovo Irmanto Radavičiaus, klube rengiamų kovos menų treniruočių tikslas – pažinti save, todėl įprasti socialiniai stereotipai treniruočių salėje turėtų nebegalioti.
„Čia visi lygūs ir viską lemia tai, ką pats žmogus sugeba. Smerkiame tiek homofobiją, tiek ir apskritai diskriminaciją, patyčias, chuliganizmą, smurtą bei bet kokį kitokį elgesį, nederantį su sporto etika ir vertybėmis. Tokios treniruotės turėtų mokyti ne niekinti ir žaloti, bet gerbti ir tausoti žmones, ir jei žmogus to nedaro, kovos menuose jam ne vieta“, – sako sporto klubui vadovaujantis I.Radavičius.
Lapkričio mėnesį sporto klube „Laumžirgis“ planuojama surengti specialius savigynos kursus, skirtus LGBT bendruomenei bei juos palaikantiems asmenims.
Nevyriausybininkė: pokyčiai neišvengiami
Nors memorandumą pasirašė per šešiasdešimt organizacijų, iniciatyvą vykdančios Tolerantiško Jaunimo Asociacijos pirmininkė Jūratė Juškaitė sako, kad tai – ne riba.
Anot jos, didžiąją daugumą memorandumą pasirašiusių įmonių įkūrė ir valdo lietuviai, o nemažai vadovų patys kreipėsi norėdami prisijungti prie iniciatyvos.
„LGBT žmonės vis dažniau nebesislapsto, juos ryžtasi palaikyti tėvai, giminės, draugai. Tiek verslas, tiek ne pelno siekiančios organizacijos supranta, kad nesudarius tinkamų sąlygų darbe, visa ši smarkiai besiplečianti grupė migruos į kitas darbovietes, negerbs homofobines ar transfobines nuostatas palaikančių darbdavių. Manau, pokyčiai neišvengiami“, – sako TJA atstovė.
Skaičiuojama, kad prie LGBT draugiškų organizacijų sąrašo prisijungusių įmonių ir organizacijų metinės pajamos sudaro keliasdešimt milijonų litų. Memorandumą pasirašė knygynų tinklas „Rotas“, valdantis knygynus penkiuose Lietuvos miestuose, populiarūs Vilniaus barai ir restoranai „Cafe de Paris“, „Briusly“, hostelis „Jamaika“, kino teatrai „Pasaka“ ir „Romuva“, vaikų ir jaunimo organizacija „Lietuvos sakaliukų sąjunga“ bei kiti.
