Tarp jų buvo ir dabar opozicijoje esančių konservatorių, ir liberalų suformuotos vyriausybės. Kita vertus, ES Baltarusijai panaikintos sankcijos vertinamos nevienareikšmiškai. Vieni linkę teigti, kad tai nepavers Baltarusijos demokratine valstybe, tuo metu kiti tikina, kad, darant tokius žingsnius, galima tikėtis Baltarusijos elgesio pokyčių ir atominės elektrinės statybų byloje.
Protestuojant Baltarusijos opozicijai, daugiau nei dvidešimt metų laviruojantis tarp Rusijos ir Vakarų, Aliaksandras Lukašenka ir vėl pamalonintas: mainais už tai, kad pernai paleido ir negrąžino į kalėjimą kelių politinių kalinių, Briuselis panaikino kelionių draudimus Baltarusijos diktatoriui ir 170 jo pavaldinių. Anot politikos eksperto Lino Kojalos, situacijai kartojantis vargu ar galima tikėtis permainų Baltarusijoje.
„Situacija labai primena 2008–2010 metus. Tuo metu A.Lukašenka taip pat paleido politinius kalinius, taip pat siuntė signalą Vakarams, ypač po karo Gruzijoje, kad na, tarsi vyksta reformos, vyksta atsitraukimas nuo Rusijos ir tarsi Baltarusija taps demokratiškesne, bet puikiai žinome, kuo tai baigėsi“, – situaciją komentuoja Rytų Europos studijų centro analitikas L.Kojala.
Priimant sprendimą dėl sankcijų panaikinimo Bendrijos užsienio reikalų ministrai paragino Minską bendradarbiauti pateikiant informaciją dėl Astrave statomos atominės elektrinės saugumo. Baltarusijos atominės elektrinės direkcija skelbia, kad jau į statybos aikštelę gabenamos Rusijoje pagamintos pirmojo reaktoriaus dalys.
Sausį du buvę Lietuvos vadovai, prezidentas Valdas Adamkus ir Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, opozicinių konservatorių, Liberalų sąjūdžio bei Valstiečių ir Žaliųjų sąjungos vadovai pareikalavo, kad vyriausybė imtųsi priemonių, jog šios elektrinės statyba būtų nedelsiant sustabdyta. Pabrėžiama, kad Lietuva, pirkdama baltarusišką elektrą, finansuos grėsmę keliantį projektą.
Energetikos ministras Rokas Masiulis sako, kad sprendimui uždrausti prekiauti baltarusiška elektra turi pritarti visos politinės partijos.
„Jeigu mes nuspręstume, galėtume į savo elektros biržą neįsileisti baltarusiškos elektros. Kas tada gautųsi? Pagal fizikos dėsnius, elektra galbūt ir tekėtų į Lietuvą, bet už tai Baltarusija negautų pinigų, jų statyba taptų komplikuota. Taigi, dar nestatant fizinės sienos nuo Baltarusijos, mes galim pastatyti komercinę sieną, kuri duotų lygiai tą patį efektą. Bet papildomai mes galim statyti ir techninius apribojimus t.y. keitiklius ant sienų“, – sako R.Masiulis.
Protestuojant Baltarusijos opozicijai, daugiau nei dvidešimt metų laviruojantis tarp Rusijos ir Vakarų, Aliaksandras Lukašenka ir vėl pamalonintas.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius primena, kad Lietuva, drauge su Latvija ir Estija, dar tik planuoja trauktis iš buvusios Sovietų Sąjungos energetinės sistemos, todėl, anot jo, su kaimynėmis šalimis reikia ne užkardas statyti, o siekti derybomis spręsti kilusias problemas.
„Aš manau ir tikiu, kad, kai kalbamės šaltojo karo dvasioje, labai sunkiai išreikalausim iš baltarusių kažką paisyti. Čia daugiau ambicijos. Jeigu mes sakom, kad jie paisytų ES reikalavimų, jiems tai nedaro įspūdžio. Dabar mes turim truputėlį kitokią dialogo atmosferą, pasigirsta pirmi tokie žingsniai“, – teigia L.Linkevičius.
ES žada Lietuvai pagalbą siekiant išsireikalauti, kad Baltarusijos prezidento tiesiogiai kontroliuojamos atominės elektrinės statybos vyktų laikantis tarptautinių standartų, tačiau Briuselis skeptiškai vertina norą uždrausti prekybą. Už energetikos sąjungą atsakingas EK pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius, kitą savaitę atvykstantis į Vilnių, „Verslo žinioms“ sakė, jog tokie Vilniaus užmojai neatitinka vidaus rinkos principų ir yra labai sudėtingi techniškai.
„Atrodo, kad elektros energijos importo iš branduolinių elektrinių uždraudimas nebūtų veiksmingas svertas siekiant įgyvendinti aukštesnio lygio branduolinės saugos standartus branduolinėse elektrinėse už ES ribų“, – sako M.Šefčovičius.
Energetikos ministras R.Masiulis viliasi, kad, Lietuvai apsisprendus taikyti vienašales sankcijas, Minskas nekerštaus. Tačiau, ar supykdytas A.Lukašenka nepasuks baltarusiškų krovinių, kaip jau ne kartą yra grasinęs, į Rusijos uostą? Lietuvos verslas sugebėjo sklandžiai bendrauti net tuo metu, kai Baltarusijos diktatoriui ES taikė sankcijas, krovinių iš Baltarusijos Klaipėdos uoste vis daugėjo.
Baltarusiški kroviniai Klaipėdos uoste 2013-aisiais sudarė beveik devynis mln. tonų, 2014-aisiais – daugiau nei dvylika mln., o pernai šis kiekis viršijo 14 mln. tonų. Tad šiuo metu kas trečias krovinys uoste – iš Baltarusijos.
„Tas bendradarbiavimas vyko pakankamai glaudžiai, ir kiekvienais metais didėjo baltarusiškų krovinių apyvarta per Lietuvos uostą“, – teigia Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento vadovas Vladislavas Kondratovičius.
Profesorius Ramūnas Vilpišauskas sako, kad reikalavimas stabdyti Baltarusijos AE statybą – rinkimų meto agitacija, ir opozicija pasirinko netinkamą būdą. Tenka priminti, kad apie Baltarusijos atominės elektrinės projektą Astrave paskelbta 2008 m., kai valdė socialdemokrato Gedimino Kirkilo vyriausybė. Oficialiai šią statybos vietą prezidentas A.Lukašenka patvirtino 2011 m. rugsėjį, kai Lietuvoje valdančiąją daugumą sudarė dabar opozicijoje esantys dešinieji.
„Deja, reikia ir vėl konstatuoti, kad ne pirmą ir ne antrą kartą Lietuvos politinės partijos prabunda priartėjus Seimo rinkimams. Ir vėl prasideda tradicinis opozicijos žaidimas, kai daugiau rūpinamasi matomumu dėl artėjančių Seimo rinkimų ir tam naudojama energetikos tematika. Pradėjus diskusijas apie kraštutinius veiksmus, greičiausiai bus nukreiptas dėmesys nuo saugos ir tai tikrai neprisidės prie įsitraukimo, dalyvavimo per įvairius tarptautinius forumus užtikrinant reikiamą saugos lygį šiame projekte“, – aiškina R.Vilpišauskas.
Vargu ar įmanoma priversti valstybę atsisakyti strateginių projektų, kai jau investuoti milijonai. Panašiai nutiko ir dabar jau visų užmirštame projekte D-6, kai Rusija įrengė naftos gavybos platformą Baltijos jūroje, vos už 20 km nuo Kuršių Nerijos.
2002 m. artėjant statybų pabaigai sukeltas triukšmas baigėsi niekuo – Lietuva pripažino, kad „Lukoil Kaliningradmorneft“ valdoma naftos platforma „Kravcovskoje“ D-6 aplinkai nekenkia. Apie tai informuota ir UNESCO.
